Į klausimą o kam reikalinga kompensacija, atsakymas paprastas: sumažinti sąskaitos už elektros energiją ir be abejo sumažinti nuostolius kabeliuose ir transformatoriuose. Reaktyvioji galia – eilutė Jūsų sąskaitoje už elektros energiją ir dalis eilutės Jūsų sąskaitoje už aktyviąją energiją (nuostoliai kabeliuose). Šias eilutes lengva ženkliai sumažinti, tinkamose vietose sustatant reaktyviosios galios kompensavimo įrangą – kondensatorius, kontaktorius, valdiklius. Reaktyvioji elektros energija yra kintamos srovės elektros energija. Ji, cirkuliuodama tarp elektros energijos šaltinio ir vartotojo elektros energijos imtuvų (elektros įrenginių), neatlieka naudingo darbo (tuo reaktyvioji elektros energija skiriasi nuo aktyviosios elektros energijos). Dėl reaktyviosios elektros energijos cirkuliacijos elektros linijose atsiranda papildomi aktyviosios elektros energijos nuostoliai (šyla elektros laidai). Jei vartotojo elektros įrenginiai yra induktyvaus pobūdžio (pvz., šaldytuvai, skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, asinchroniniai varikliai, elektriniai suvirinimo aparatai, apšvietimo lempos ir pan.), laikoma, kad vartotojo elektros įrenginiai vartoja reaktyviąją elektros energiją. Jei vartotojo elektros įrenginiai yra talpinio pobūdžio (pvz., kondensatoriai, kondensatorių baterijos ir pan.), laikoma, kad vartotojo elektros įrenginiai generuoja (sukelia) reaktyviąją elektros energiją. Reaktyvioji elektros energija yra apskaitoma komerciniais elektros apskaitos prietaisais ir matuojama kVArh ("kvarvalandė"). Už reaktyviąją elektros energiją moka vartotojai, kurių objektų leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir daugiau. Už reaktyviosios elektros energijos generavimą į elektros tinklą mokama po 4 ct/kVArh, o už reaktyviosios elektros energijos vartojimą - 2 ct/kVArh. Reaktyviosios elektros energijos valdymui yra naudojamos reaktyviosios elektros galios kompensavimo sistemos - iš esmės sudarytos iš kondensatorių baterijų ir jų automatinės valdymo įrangos (parinktos talpos kondensatorių baterijos automatiškai yra įjungiamos į kintamos srovės elektros tinklą, kai jame yra reaktyvioji apkrova). Reikalingos kompensacinės galios parinkimas Kompensavimo įrenginys parenkamas pagal vartotojo naudojamą maksimalią reaktyvinę galią. Norint tiksliai nustatyti, kaip kinta reaktyvinės galios dydis, koks yra tinklo įtampos netiesinių iškraipymų faktorius, rekomenduojama atlikti keletą matavimų su tinklo analizatoriumi. Atvejai, kai reaktyvinės galios vartojimas būna mažai kintantis (t.y. palyginti pastovus dydis, per ilgą laiko periodą), tada reaktyvinės galios skaičiavimas gali būti atliekamas pagal komercinės apskaitos reaktyvinės energijos parodymus. Kompensacinio įrenginio parinkimas pagal elektros energijos skaitiklio duomenis Jeigu vartojamos reaktyvinės galios dydis yra pastovus arba mažai kintantis, tada elektros energijos skaitiklio duomenys per fiksuotą periodą gali būti naudojami skaičiavimui. Fiksuotas periodas paprastai yra pilna darbo diena, pavyzdžiui aštuonios valandos. Šis metodas geriausiai tinkantis tada, kai objekto energijos vartojimas yra darbo dienomis, o savaitgaliais ir naktimis jo nėra arba jis labai mažas.Šiam skaičiavimui atlikti reikalingi šie elektros energijos skaitiklio duomenys: 1.k var h1 – reaktyvinės energijos reikšmė darbo dienos pradžioje. 2.k var h2 – reaktyvinės energijos reikšmė darbo dienos pabaigoje. 3.hd – valandų skaičius per darbo dieną. Reikalingą kompensuojamos galios dydį suskaičiuojame pagal formulę: Kada objektas elektros energiją vartoja ištisą parą, o reaktyvinės galios dydis yra mažai kintantis, skaičiavimui galima naudoti per mėnesį gautus skaitiklio duomenis. 1.k var h1 – reaktyvinės energijos reikšmė mėnesio pradžioje. 2.k var h2 – reaktyvinės energijos reikšmė mėnesio pabaigoje. 3.hm – valandų skaičius per mėnesį. Kompensacinio įrenginio parinkimas pagal gautus tinklo analizatoriaus duomenis El. tinklo analizatorius pateikia duomenų failus apie įprastai veikiančių elektros įrenginių reaktyvinės energijos suvartojimą per tam tikrą laiko periodą, paprastai – per savaitę arba per dieną. Individualaus įrenginių kompensavimas Daugeliu atveju, kada įrenginiai yra didesnių galingumų arba maitinami labai ilgomis elektros energijos tiekimo linijomis, individualaus kompensavimo būdas gali būti pats tinkamiausias sprendimas. Asinchroninių variklių kompensavimas Asinchroninio variklio vartojama reaktyvinė srovė yra pakankamai stabili prie bet kokio apkrovos režimo. Variklio reaktyvinė srovė sudaro 90% tuščios eigos srovė. Variklių gamintojas lentelėje pateikia duomenis, pagal kuriuos mes galime suskaičiuoti reikiamą kompensuoti galią pagal formulę: Kur: Q – reaktyvinė galia; P – aktyvinė galia; cos? – galios koeficientas; Paprastai variklių galios koeficientas būna <0.9, variklių reaktyvinė galia sudaro apie 30% aktyvinės galios. Variklio su mažesniais apsisukimais (750min-1) cos? būna mažesnis, todėl reaktyvinė galia siekia 50% aktyvinės galios. Kondensatorių pajungimo būdas priklauso nuo variklio valdymo ir paleidimo būdo. Tiesioginio paleidimo variklis Šiuo būdu kondensatorius gali būti jungiamas lygiagrečiai varikliui. Kondensatorius bus prijungtas už šiluminės relės, šiuo atveju reikia sumažinti apsaugos srovę, kad variklis liktų apsaugotas. Žvaigždė – trikampis paleidimo variklis Žvaigždė – trikampis paleidimo sistemoje kondensatorius įjungiamas tada, kai variklis perjungiamas į trikampį, tai reiškia, kad paleidimo metu kondensatorius yra neįjungtas. Galios transformatoriaus kompensavimas Galios transformatorius dažniausiai įjungtas netgi tada, kai visas apkrovimas yra išjungtas. Tuo atveju, kai el. energijos apskaita yra įrengta transformatoriaus aukštos įtampos pusėje, ji visada matuoja transformatoriaus naudojamą reaktyvinę galią, aktualu prijungti individualaus kompensavimo kondensatoriaus bateriją. Transformatoriaus reaktyvinę varžą sudaro magnetolaidžio magnetinė varža Xm, apvijos sklaidos varža Xd. Magnetinėje varžoje Xm išsiskirianti galia sudaro Qd sklaidos galia sudaro 1.8-2% pilnutinės transformatoriaus galios, o sklaidos varžoje Xd išsiskiria Qd sklaidos galia, kuri priklauso nuo srovės. Taigi transformatoriaus pilną reaktyvinę galią Qt sudaro šių dviejų galių Qm ir Qd vektorinė suma, ji sudaro 5% pilnutinės transformatoriaus galios. ? matavimas (Cos ?) •Įtampos matavimo diapazonas nuo 58V iki 690V •Srovės matavimo diapazonas nuo 25mA iki 5A •Srovinių harmoninių iškraipymų tikslumas daugiau nei 90% •Reguliatorius gali turėti 6 arba 12 relinių išėjimų, bei papildomą avarijos relę •Displėjus turi keturių segmentų skaitmeninius skaičius •Reguliavimo indikacija, nepakompensavimas arba perkompensavimas •Darbinės būsenos ir parametrų indikacija •Indikacija apie įjungtas pakopas •Programuojamos aliarmo funkcijos •RS232, 3-polė jungtis •Maitinimo įtampa 230VAC ±15 % •Darbo temperatūra -25? iki +60?C •Panelinio montavimo 142x142mm ir 144x144mm •Svoris 0,65kg •Cos ? matavimas (Cos ?) •Srovės matavimai (A) •Srovinių harmoninių iškraipymų koefic. (d%) •Reguliatorius gali turėti 3, 6, 8, 10, 12 arba 14 relinių išėjimų, bei papildomą avarijos relę •Displėjus turi tris septynių segmentų skaitmeninius skaičius •Prietaiso parametrai nustatomi 4 klavišais •Avariją signalizuoja esant srovės harmonikų iškraipymui ir neteisingam galios koeficiento reguliavimui •Indikacija apie įjungtas pakopas •Gaminami dviejų dydžių 96x96mm ir 144x144mm Įtampos dažnis. Vardinis tiekiamos įtampos dažnis turi būti 50 Hz. Normaliomis darbo sąlygomis vidutinis sistemos pagrindinės harmonikos dažnis per 10 s turi būti 50 Hz ±1%, t. y. nuo 49,5 iki 50,5 Hz ir toks dažnis turi būti 99,5% per metus. Įtampos asimetrija. Tiekiamos įtampos asimetrija – tai trifazės sistemos būsena, kai fazių įtampų vidutinės vertės arba fazių tarpusavio kampai nelygūs. Kai kuriose vietose, kur vartotojo įrenginiai yra iš dalies vienfaziai arba dvifaziai, trifazė įtampos asimetrija elektros tinklo nuosavybės ar eksploatavimo atsakomybės ribos taškuose gali pasiekti apie 3%. Įtampos nesinusiškumas. Tiekiamos įtampos netiesinių iškraipymų faktorius (įtampos nesinusiškumas) turi būti mažesnis arba lygus 8% (įskaitant visas harmonikas iki 40). Įtampos svyravimai. Tiekiamos (gaminamos) elektros įtampa nuo 2002 metų (nors elektros tinklo vardinė įtampa nedidinama iki 230 V) įvedamos naujos leistinos tinklo įtampos ribos nuo -10% iki +6% (laikant vardine įtampa 230 V), t. y. nuo 207,0 V iki 243,8 V. Po 2009 metų elektros tinklo įtampa didinama iki vardinės 230 V reikšmės ir nustatomos leistinos nuo -10% iki +10% darbo įtampos ribos, t. y. nuo 207 V iki 253V. Elektros įrenginiai (elektros varikliai, suvirinimo transformatoriai, jėgos transformatoriai, dienos šviesos lempos) normaliu eksploatacijos režimu iš elektros tinklo naudoja ne tik aktyviąją, bet ir reaktyvinę energiją. Naudojant abi energijas perkraunami elektros perdavimo tinklai. Išeitis - prijungti tinkamo galingumo kondensatorių, kuris perduotų reaktyvinę energiją imtuvui, kuriam jos reikia. Tokiu atveju sumažėja reaktyvinės energijos apkrova elektros tinkluose. Toks sprendimas vadinamas reaktyvinės galios kompensavimu. Kompensacijos kokybė apibūdinama galios koeficientu cos ?, tai aktyvios ir visos galios santykis. Idealus santykis yra tuomet, kai cos ??= 1. Naudojami šie kompensacijos tipai: individuali, grupinė ir centrinė. Individuali kompensacija yra tuomet, kai kondensatorius prijungtas tiesiai prie vartotojo. Grupinė ir centrinė kompensacijos naudojamos tuomet, kai yra kintama srovės apkrova. Kondensatorių įjungimą reguliuoja mikroprocesorių reguliatorius, kuris nustato tinkamiausią galios koeficientą. Dėl reaktyvinės galios: padidėja aktyviniai nuostoliai; daugiau reikia mokėti už elektros energiją; padidėja įtampos kritimas; sumažėja variklių ir transformatorių eksploatacijos laikas. Sumažinti šiuos reiškinius leidžia šiuolaikinės reaktyvinės energijos kompensavimo sistemos. Jų privalumai: mažiau reikia mokėti už elektros energiją; sumažėja aktyviniai nuostoliai; sumažėja įtampos kritimas; padidėja variklių ir transformatorių eksploatacijos laikas. Reaktyvinės energijos kompensavimo įrenginių reikalauja ir „ Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės": įrengti, naudoti ir eksploatuoti savo elektros įrenginius taip, kad jie neblogintų elektros energijos kokybės; kai vartotojas nesilaiko optimalaus reaktyviosios galios, naudojamos iš elektros tinklo, dydžio ir kompensavimo įrenginių darbo tvarkos, jis privalo apmokėti už suvartotą ir (ar) į operatoriaus tinklą perduotą reaktyviąją energiją. Per parą bet kurį momentą reaktyviosios galios balansas elektros energijos persiuntimo paslaugos pirkimo ir pardavimo vietoje turi būti lygus 0 (nuliui). Mūsų parinkti reaktyviosios galios kompensavimo įrenginiai kaip tik gerina tinklo kokybę ir užtikrina artimą nuliui reaktyviosios galios pusiausvyrą. PATVIRTINTA Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininko 2003-01-08 įsakymu Nr. 02 NORMINIAIS TEISĖS AKTAIS NUSTATYTŲ ENERGIJOS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖS METODINIAI NURODYMAI Šie metodiniai nurodymai parengti sutinkamai su Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr.IX-884 18 straipsnio 4 dalies 6 punktu ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – VEI) nuostatų 7.7 punktu, kuriuo VEI pareigūnai įpareigoti kontroliuoti kaip laikomasi nustatytų tiekiamos energijos (elektros, šilumos, gamtinių dujų) kokybės reikalavimų. 1. Tiekiamos elektros kokybė turi atitikti Žemos įtampos viešo elektros tiekimo sistemų vardinės įtampos (HD 472S1) LST 1567:1999 ir Bendrų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos LST EN 50160:2001 standartų reikalavimus. 1.1. Kontroliuojami šie pagrindiniai elektros parametrai: 1.1.1. Įtampos dažnis. Vardinis tiekiamos įtampos dažnis turi būti 50 Hz. Normaliomis darbo sąlygomis vidutinis sistemos pagrindinės harmonikos dažnis per 10 s turi būti 50 Hz ±1% t. y. nuo 49,5 iki 50,5 Hz ir toks dažnis turi būti 99,5% per metus; 1.1.2. Įtampos asimetrija. Tiekiamos įtampos asimetrija – tai trifazės sistemos būsena, kai fazių įtampų vidutinės vertės arba fazių tarpusavio kampai nelygūs. Kai kuriose vietose, kur vartotojo įrenginiai yra iš dalies vienfaziai arba dvifaziai, trifazė įtampos asimetrija elektros tinklo nuosavybės ar eksploatavimo atsakomybės ribos taškuose gali pasiekti apie 3%; 1.1.3. Įtampos nesinusiškumas. Tiekiamos įtampos netiesinių iškraipymų faktorius (įtampos nesinusiškumas) turi būti mažesnis arba lygus 8% (įskaitant visas harmonikas iki 40). 1.1.4. Įtampos svyravimai. Tiekiamos (gaminamos) elektros įtampa nuo 2002 metų (nors elektros tinklo vardinė įtampa nedidinama iki 230V) įvedamos naujos leistinos tinklo įtampos ribos: nuo -10%iki +6% (laikant vardine įtampa 230 V), t.y. nuo 207,0V iki 243,8 V. Po 2009 metų elektros tinklo įtampa didinama iki vardinės 230 V reikšmės ir nustatomos leistinos nuo -10% iki +10% darbo įtampos ribos, tai yra nuo 207 V iki 253 V. 2.Tiekiamos šilumos energijos tikrinami šilumos temperatūros (?C) ir slėgio (Pa) kokybės parametrai, kurie nustatomi: 2.1. šilumos šaltinyje atleidimo kolektoriuje pagal temperatūrinį ir pjezometro grafikus (Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių punktai 641, 642, 665,666; Žin., 2002, Nr.6-252); 2.2. pas vartotojus statinio šilumos punkto įvade, nuosavybės ar eksploatavimo atsakomybės riboje arba apskaitos taške sutartyje ar kituose dokumentuose nurodytus šilumnešio parametrus (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės punktas 26: Žin., 2000, Nr.6-168); 2.3. karšto vandens temperatūra pas vartotoją vandens paėmimo vietose turi būti ne mažesnė kaip 50?C, o atvirose sistemose – ne mažesnė kaip 60?C (Statybos normos ir taisyklės SNiT 2.04.01-85 “Pastatų vidaus vandentiekis ir kanalizacija” 2.2 punktas (Informaciniai pranešimai, 2000 Nr.8-106). 3. Vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kokybės reikalavimai išdėstyti Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse (Žin., 2002, Nr.15-598). 3.1. Pagrindiniai gamtinių dujų kontroliuojami parametrai: 3.1.1. žemutinė dujų degimo šilumos vertė, esant norminėms sąlygoms, turi būti ne mažesnė kaip 7600 kcal/m3 (31,8 MJ/m3); 3.1.2. mechaninių priemaišų masė 1 m3 dujų neturi viršyti 0,001 g; 3.1.3. dujų drėgnumo rasos taškas neturi būti aukštesnis už dujų temperatūrą; 3.1.4. skystos fazės vandens ir angliavandenilių kiekis dujose neleistinas; 3.1.5. dujų temperatūra turi būti ne žemesnė už -15?C ir ne aukštesnė už +50?C. 4. Suskystintų angliavandenilinių dujų skirtų automobiliams ir kitų naftos produktų kokybę kontroliuoja ir priima atitinkamus sprendimus Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos pagal savo kompetenciją. 5. VEI pareigūnai planinių patikrinimų metu tikrina kaip įmonės prisilaiko gaminamos, perduodamos, skirstomos, parduodamos energijos nustatytų kokybės reikalavimų. 6. Tikrinant vartotojų skundus, pareiškimus dėl jiems tiekiamos energijos kokybės, išsiaiškinami pareiškėjo išdėstytų kokybės reikalavimų pažeidimai ir VEI pareigūnas raštu atsako pareiškėjui. 7. Jei vartotojui tiekiama energija neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų VEI pareigūnas pareikalauja iš gamintojo ar tiekėjo pašalinti šio neatitikimo priežastis ir tiekti nustatytų norminiais teisės aktais parametrų energiją. 8. Visus pastebėtus galiojančiais norminiais teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl gaminamos, perduodamos, skirstomos ar parduodamos energijos kokybės ar vykdomų jos matavimų pažeidimų bei dėl neatliekamų arba nekokybiškai atliekamų energijos kontroliuojamų parametrų matavimų trūkumų, VEI pareigūnas surašo privalomame vykdyti nurodyme ir pasirašytinai įteikia įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris nustatytais terminais informuoja VEI apie pažeidimų pašalinimą. Esant reikalui surašomas ATPK protokolas. 9. Ginčus dėl tiekiamos energijos kokybės tarp tiekėjo ir vartotojo ne teisme tvarka sprendžia VEI sutinkamai su “Išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl energetikos objektų, įmonių įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo” (Žin., 2002, Nr.115-5185; VEI informacinis leidinys “Energetikos priežiūra”, 2002, Nr. 41(8). Suskaičiuoti 2012 m. elektros energijos tiekimo kokybės rodikliai 2013.04.15 Elektros skirstymo bendrovės AB LESTO klientams tiekiamos elektros energijos kokybės rodikliai 2012 metais buvo geriausi per šalies nepriklausomybės laikotarpį – vienam vartotojui vidutiniškai (nevertinant stichinių reiškinių poveikio) teko 76,67 minutės per metus be elektros, tai yra 9,5 proc. mažiau nei 2011 m. Taip pat 5,4 proc., iki 1,06 karto, sumažėjo ir elektros energijos tiekimo nutrūkimų skaičius vienam vartotojui. Tokie LESTO elektros energijos tiekimo kokybės rodikliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį – vidutiniškai vienam europiečiui vidutiniškai tenka apie 100 minučių be elektros energijos ir 1,8 elektros tiekimo nutrūkimo, nevertinant stichinių reiškinių poveikio. „Labiausiai prie elektros energijos tiekimo kokybės rodiklių gerėjimo prisidėjo LESTO investicijos į skirstomojo tinklo modernizavimą, požeminių kabelių linijų tiesimą, taip pat sklandesnis operatyvinių brigadų darbo organizavimas, perėjimas prie vieno aptarnavimo telefono 1802, automatinės elektros tiekimo perjungimo sistemos, – teigia Virgilijus Žukauskas, AB LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius. – Be abejonės, LESTO tęsia kryptingas investicijas į skirstomąjį tinklą ir kasmet patvirtina vis ambicingesnius siektinus elektros energijos tiekimo rodiklius.“ Pasak Elektros tinklo tarnybos direktoriaus, sutrikimų elektros tinkle visiškai išvengti neįmanoma, tačiau palaipsniui modernizuojant tinklą, elektros tiekimo kokybė toliau gerės. Gamtos stichijos yra pagrindinė priežastis, sutrikdanti elektros tiekimą ir lemianti nepatogumus gyventojams. Šalyje apie 30 procentų skirstomųjų tinklų yra miškingose vietovėse, elektros linijos čia dažnai nukenčia dėl virstančių medžių ar laidus liečiančių medžių šakų. Norint šias linijas pakeisti kabeliais, kurie būtų apsaugoti nuo gamtos stichijų padarinių, reikėtų investuoti daugiau nei 3 mlrd. Lt. 2012 m. LESTO investicijos į skirstomojo tinklo modernizavimą sudarė 159,6 mln. Lt, tai 15 proc. daugiau nei 2011 m. Per metus nutiesta 1243 km kabelių linijų. „Už dingusią elektrą dažnai atsakomybė tenka ir gyventojams, nevykdantiems savo prievolės genėti ir prižiūrėti medžius ar kitus želdinius greta elektros skirstymo linijų. Vagystės iš skirstomojo tinklo įrenginių ar neatsargus elgesys greta jų – kita priežastis, lemianti elektros tiekimo sutrikimus. Gyventojai visus planuojamus darbus elektros linijų apsaugos zonose privalo iš anksto derinti su LESTO“, – sako V. Žukauskas. Geriausiu elektros energijos patikimumu džiaugiasi Vilniaus regiono gyventojai – sutrikimų čia būna mažiausiai, jie būna trumpiausi, kadangi sostinėje plačiausiai išplėtotas kabelių skirstomasis tinklas. 2012 m. vienam Vilniaus regiono gyventojui vidutiniškai teko 55,35 minutės be elektros energijos. Daugiausia nuostolių skirstomajam tinklui gamtos stichijos padaro miškingose vietovėse, taip pat pajūryje, kur vėjai būna stipriausi. Gyventojai, ypač gyvenantys nutolusiose vietovėse, apie elektros tiekimo sutrikimus turėtų pranešti bendruoju klientų aptarnavimo telefonu 1802. Siekiant greičiau nustatyti tinklo gedimo vietą ir atstatyti elektros tiekimą, klientų aptarnavimo specialistai gali paprašyti nurodyti vartotojo kodą arba tikslius elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį sudariusio asmens duomenis. LESTO įdiegta nuotolinio dispečerinio valdymo sistema automatiškai užfiksuoja gedimus vidutinės įtampos tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama didesniam vartotojų skaičiui (mieste, miestelyje ar gyvenvietėje). Gedimų atvejais elektros energijos tiekimo atstatymo darbai organizuojami pagal prioritetus – pirmiausia šalinami gedimai vidutinės įtampos tinkle ir tie gedimai, kurie elektros tiekimo sutrikimus lemia didžiausiam vartotojų skaičiui, objektams su sudėtingais technologiniais procesais, objektams, kur nutrūkus elektros energijos tiekimui gali kilti pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, visuomeninės paskirties objektams. LESTO operatyvinės brigados, kad nustatytų gedimo vietą, turi fiziškai apžiūrėti elektros oro liniją, kurioje užfiksuotas sutrikimas, arba aplankyti nuo keleto iki keliolikos transformatorinių, išsidėsčiusių plačioje miesto erdvėje, kai gedimas fiksuojamas kabelių tinkle. Dažnai vien tam, kad būtų nustatytos gedimų vietos elektros linijose, darbuotojams tenka pėsčiomis apeiti dešimtis kilometrų nepalankioms oro sąlygomis – todėl gedimų šalinimas užtrunka. Tokiais atvejais itin svarbi gyventojų pagalba – matydami pažeidimus skirstomajame tinkle (kibirkščiuojančius ar nutrauktus laidus, pažeistus įrenginius, užvirtusius medžius ar kt.), jie turėtų pasirūpinti savo saugumu ir nedelsdami apie gedimo vietą pranešti LESTO trumpuoju numeriu 1802. Tipai[taisyti] Pagal formą kondensatoriai skirstomi į: Plokščiuosius Sferinius Cilindrinius Pagal naudojamą dielektriką dažniausiai skirstomi į dvi grupes: Elektrolitinius Keramikinius Sandara[taisyti] Plokščiasis kondensatorius. E – elektrinis laukas tarp plokštelių, d – atstumas tarp plokštelių, +q, -q – plokštelių krūviai. Kondensatorius sudarytas iš dviejų laidininkų, vadinamų elektrodais. Tarpe tarp elektrodų gali būti dielektrikas, kuris naudojamas kondensatoriaus talpai padidinti. Plokščiajame kondensatoriuje elektrodų vaidmenį atlieka dvi plokštelės, sferiniame – dvi bendraašės sferos, cilindriniame – du cilindrai. Sferinis kondensatorius yra daugiau teorinis matematinis modelis, o praktikoje naudojami plokštieji ir cilindriniai kondensatoriai. Talpa[taisyti] Kondensatoriaus elektrinė talpa apibrėžiama panašiai, kaip ir pavienio laidininko: ji lygi vienos iš elektrodo krūvio ir potencialų skirtumo tarp elektrodų santykio moduliui. Modulis imamas dėl to, jog elektros krūvis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas, o kondensatoriaus elektrinė talpa yra tik teigiamas dydis: C = \frac{q}{U} kur C – elektrinė talpa;q – vieno elektrodo krūvis;U – potencialų skirtumas tarp elektrodų. Talpos matavimo vienetas SI sistemoje – faradas (F). Kadangi faradas yra gana didelis dydis, dažniausiai kondensatoriaus talpa nusakoma mikrofaradais (µF), nanofaradais (nF), pikoofaradais (pF) Plokščiojo kondensatoriaus talpa[taisyti] C = \frac{\epsilon_0\epsilon S}{d} kur ?0 – elektrinė konstanta;S – kondensatoriaus plokštelių bendras plotas;d – atstumas tarp elektrodų.? – dielektrinė skvarba; Sferinio kondensatoriaus talpa[taisyti] C = \frac{4 \pi \epsilon_0}{ \frac{1}{R_1} - \frac{1}{R_2} } kur ?0 – elektrinė konstanta;R1, R2 – kondensatorių sudarančių sferų spinduliai. Cilindrinio kondensatoriaus talpa[taisyti] C = \frac{2 \pi \epsilon_0 l}{\ln (\frac{R_2}{R_1}) } kur ?0 – elektrinė konstanta;R1, R2 – kondensatorių sudarančių cilindrų spinduliai.l – cilindrų ilgis. Jei kondensatoriuose naudojamas dielektrikas, visose formulėse ?0 reikia padauginti iš dielektriko dielektrinės skvarbos ? (vietoj ?0 – ?0?). Kondensatoriaus sukaupta energija[taisyti] Energija sukaupta kondensatoriuje: W_c = \frac{CU^2}{2}; kur Wc - energija [J];C - talpa [F];U - įtampa [V]. Kondensatoriaus reaktyvioji varža[taisyti] X_c = \frac{1}{2 \pi f C}; kur Xc - varža [?];f - srovės dažnis [Hz];C - talpa [F]. Dviejų laidininkų (plokštelių), atskirtų dielektriku, sistema sudaro elektrinį kondensatorių. Natūralūs kondensatoriai yra, pavyzdžiui, du elektros tinklo laidai, dvi kabelio gyslos, kabelio gysla ir šarvas, perėjimo izoliatorius (izoliuojantis laidą nuo sienos arba metalinio korpuso sienelės). Naudojami įvairių konstrukcijų kondensatoriai, gana dažnai – plokštieji, kuriuos sudaro dvi lygiagrečios metalinės, izoliuotos viena nuo kitos plokštelės. Sutartinai grafiniai kondensatorių žymėjimai yra: Kondensatoriai kaupia ir išlaiko savo plokštelėse vienodo didumo ir priešingų ženklų elektros krūvius. Kiekvienos kondensatoriaus plokštelės elektros krūvis Q proporcingas įtampai U tarp plokštelių, taigi: Q = CU. Dydis C, lygus vienos kondensatoriaus plokštelės krūvio ir įtampos tarp plokštelių santykiui, vadinamas kondensatoriaus elektrine talpa ir yra vienas iš jo parametrų. Vadinasi, talpa: C = Q/U. Kadangi SI sistemoje krūvio vienetas yra kulonas, o įtampos vienetas – voltas, tai talpos vienetas yra kulonas, padalytas iš volto. Jis vadinamas faradu (F): 1 F = 1 C/1 V. Paprastai vartojami smulkesni vienetai – mikrofaradas (1µF = 10-6 F) arba pikofaradas (1pF = 10-12 F). Kondensatoriaus talpa priklauso nuo jo plokštelių – elektrodų – formos ir matmenų, jų tarpusavio padieties, taip pat nuo dielektriko, skiriančio tas plokšteles, savybių. Pavyzdžiui, plokščiojo kondensatoriaus, tarp kurio plokštelių yra vakuumas, talpa: C = ?0S/d; Čia S – vienos plokštelės plotas m2, d – atstumas tarp plokštelių m, ?0 – elektrinė konstanta, nusakanti elektrinį lauką tuštumoje (vakuume). Elektrinės konstantos matavimo vienetas randamas šitaip: [?0] = [Cd/S] = Fm/m2 = F/m. Vadinasi, elektrinė konstanta išreiškiama faradais metrui. Elektrinė konstanta priklauso nuo vienetų sistemos. Jos vertė SI vienetų sistemoje šitokia: Įvairių medžiagų dielektrines savybes galima palyginti su vakuumo savybėmis. Erdvę tarp kondensatoriaus plokštelių užpildžius kokia nors medžiaga – dielektriku, kondensatoriaus talpa padidės ? kartų. Tuomet ją bus galima rasti iš formulės: C = ?0?S/d = eaS/d. Daugiklis ?, vadinamas medžiagos santykine dielektrine skvarba, yra bematis dydis. Kai kurių dielektrikų santykinės dielektrinės skvarbos vertės pateikiamos lentelėse. Santykinės dielektrinės skvarbos ir elektrinės konstantos sandauga vadinama absoliutine dielektrine skvarba: ?a = ??0. Pramonė išleidžia įvairios konstrukcijos bei paskirties, įvairios talpos (1 pF – 1000 µF) kondensatorius iki 10 kV vardinės įtampos. Kintamosios srovės grandinėse naudojami popieriniai , žėrutiniai , keraminiai kondensatoriai , o elektrolitiniai kondensatoriai naudojami tiktai nuolatinės srovės grandinėse. Popierinį kondensatorių sudaro dvi ilgos aliuminio folijos juostos, izoliuotos parafinuoto popieriaus juostomis. Elektrolitinio kondensatoriaus viena plokštelė yra aliuminio folija, o kita – popierius ar audinys, impregnuotas tirštu elektrolito tirpalu; dielektrikas – labai plonas oksido sluoksnis ant aliuminio folijos. Kondensatorių jungimas Norint gauti tam tikrą talpą arba kai tinklo įtampa viršija vardinę kondensatoriaus įtampą, keli kondensatoriai jungiami nuosekliai, lygiagrečiai arba mišriai. Sujungus kondensatorius nuosekliai, visų kondensatorių elektrodų krūviai bus vienodi, nes iš maitinimo šaltinio jie patenka tik į išorinius elektrodus, o vidiniuose elektroduose jie gaunami tik pasiskirsčius krūviams, anksčiau neutralizavusiems vieni kitus. Vieno kondensatoriaus elektrodo krūvį pažymėjus Q, dviem nuosekliai sujungtiems kondensatoriams galima parašyti: U1 = Q/C1 ir U2 = Q/C2, T. y., esant nevienodoms talpoms, kondensatorių įtampos bus skirtingos. Išreiškę įtampą grandinės gnybtuose U = U1 + U2 Krūvių ir talpų santykiu, gauname: Q/C = Q/C1 + Q/C2 arba, suprastinus iš Q, 1/C = 1/C1 + 1/ C2 iš čia bendroji, arba ekvivalentinė, dviejų nuosekliai sujungtų kondensatorių talpa C = C1C2/C1 + C2. Lygiagrečiai sujungus kondensatorius, visų kondensatorių įtampos bus vienodos, o krūviai bendru atveju bus skirtingi: Q1 = C1U ir Q2 = C2U. Visų lygiagrečiai sujungtų kondensatorių bendras krūvis yra lygus atskirų kondensatorių krūvių sumai, t. y. Dviejų lygiagrečiai sujungtų kondensatorių krūvis Q = Q1 + Q2; iš čia bendroji, arba ekvivalentinė, talpa C = Q/U = Q1 + Q2/U = C1 + C2, t. y. ekvivalentinė talpa lygi atskirų kondensatorių talpų sumai. Jei nuosekliai ar lygiagrečiai sujungta daugiau kondensatorių, pasinaidojus formulėmis, nesunkiai galima rasti ekvivalentines talpas. Kondensatoriaus įkrovimas ir iškrovimas a) kondensatoriaus įkrovimas. Išnagrinėkime grandinę, sudarytą iš neįkrauto C talpos kondensatoriaus ir varžos rezistoriaus, prijungtų prie nuolatinės įtampos U maitinimo šaltinio. Kadangi įjungimo momentu kondensatorius dar neįkrautas, tai jo įtampa uc = 0. Todėl pradiniu laiko momentu (t = 0) įtampos kritimas rezistoriuje R lygus U, ir atsiranda srovė, kurios stiprumas: i = U/R = I. Tekant srovei i, kondensatoriuje palaipsniui kaupiasi krūvis Q, ir jame atsiranda įtampa uc = Q/C, o įtampos kritimas rezistoriuje R, pagal antrąjį Kirchhofo dėsnį, mažėja: iR = U – uc. Vadinasi, srovė: i = U – uc/R mažėja, mažėja ir krūvio kaupimosi greitis, nes grandine tekanti srovė: i = dQ/dt. Laikui bėgant, krūvis Q ir įtampa uc didėja vis lėčiau, o srovė grandinėje palaipsniui mažėja proporcingai skirtumui U – uc. Per pakankamai ilgą laiką (teoriškai per be galo ilgą laiką) įtampa kondensatoriuje pasiekia maitinimo šaltinio įtampą, srovė pasidaro lygi nuliui, ir kondensatoriaus įkrovimo procesas pasibaigia. Praktiškai susitarta laikyti, jog kondensatoriaus įkrovimas baigtas, kai srovė sumažėja iki 1% nuo pradinės vertės U/R, arba kondensatoriaus įtampa pasiekia 99% maitinimo šaltinio įtampos U. Kondensatoriaus įkrovimas vyksta juo lėčiau, juo didesnė srovę ribojanti grandinės varža R ir juo didesnė kondensatoriaus talpa C, nes, esant didesnei talpai, reikia sukaupti didesnį krūvį. Proceso greitis apibūdinamas grandinės laiko konstanta: t = RC; juo didesnė t, tuo lėtesnis procesas. Grandinės laiko konstanta turi laiko dimensiją, nes Įjungus grandinę, per laiką, lygų t, kondensatoriaus įtampa pasiekia maždaug 63% nuo maitinimo šaltinio įtampos, o per 5 t laiką kondensatoriaus įkrovimo procesą galima laikyti baigtu. Įkraunant kondensatorių, jo įtampa: t. y. ji lygi maitinimo šaltinio nuolatinės įtampos ir laisvosios įtampos kuri, laikui bėgant, mažėja rodiklinės funkcijos (eksponentės) dėsniu nuo U iki nulio. Srovė ic rodiklinės funkcijos dėsniu mažėja nuo pradinės vertės I = U/R. b) kondensatoriaus iškrovimas. Dabar išnagrinėkime kondensatoriaus C, kuris buvo įkrautas iš maitinimo šaltinio iki įtampos U, iškrovimo per rezistorių R procesą. Pradiniu momentu grandinėje atsiranda srovė i = U/R = I, kondensatorius pradeda mažėti. Įtampai uc mažėjant, mažėja ir srovė grandinėje i = uc/R. Per laiką 5t = 5RC kondensatoriaus įtampa ir srovė grandinėje sumažėja maždaug iki 1% nuo pradinių verčių, ir kondensatoriaus iškrovimo procesą galima laikyti baigtu. Kondensatoriui išsikraunant, jo įtampa lygi: t. y. ji mažėja rodiklinės funkcijos dėsniu. Kondensatoriaus iškrovimo srovė t. y. ji mažėja tuo pačiu dėsniu, kaip ir įtampa. Visa įkrovimo metu kondensatoriaus elektriniame lauke sukaupta energija iškrovimo metu išsiskiria kaip šiluma rezistoriuje R. Atjungus nuo maitinimo šaltinio įkrautą kondensatorių, jo elektrinis laukas negali ilgai išlikti nepakitęs, nes kondensatoriaus dielektrikas ir izoliacija tarp jo gnybtų turi tam tikrą laidumą. Kondensatoriaus iškrovimas, kuris vyksta dėl blogo dielektriko ir izoliacijos, vadinamas saviiškrova. Kondensatoriaus saviiškrovos laiko konstanta t nepriklauso nuo plokštelių formos ir atstumo tarp jų. Kondensatoriaus įkrovimo ir iškrovimo procesai vadinami perėjimo procesais. Kondensatorių rūšys 1. Vakuuminiai pastovios talpos kondensatoriai Tokio tipo kondensatoriai naudojami darbui su kintamos ir pastovios srovės grandinėmis. Bendra techninė charakteristika: 1.Leidžiami talpos didumo nukrypimai yra +(-)5; +(-)10; +(-)20%; 2.Kondensatoriaus patvarumas – 2000 val.; 3.Kondensatoriuas laikymas sandėlių sąlygomis – 12 metų; 4.Baigiantis galiojimui talpos pakeitimas virš nustatyto leidžiamo nukrypimo ne daugiau +(-)20%. 2. Pastovios talpos kondensatoriai su organiniu sintetiniu dielektriku Tokio tipo kondensatoriai naudojami nuslopinti radioryšio trukdžiams. Bendra techninė charakteristika: 1.Leidžiami talpos didumo nukrypimai yra +100% ir –10%; 2.Leidžiami talpos pakeitimai kraštutinėmis sąlygomis dirbamoje temperatūroje atžvilgiu išmatuotos normaliomis sąlygomis yra +(-)10%; 3.Kintamos talpos bandomosios įtampos dažnumas – 1000; 4.Izoliacijos pasipriešinimas tarp išvedimų: normaliomis sąlygomis ne mažiau 10000 M?; esant +125° C temperatūrai ne mažiau 500 M?. 5.Garantinis kondensatoriaus galiojimo laikas 500 val.; 6.Garantinis saugojimo laikas 8,5 metai; 7.Baigiantis laikymo laikotarpiui izoliacijos pasipriešinimas ne mažiau 5000 M?. 3. Kombinuoti kondensatoriai Šio tipo kondensatoriai su įtampos nukrypimais nuo 3 iki 20 kV naudojami darbui pastovios ir pulsuojančios srovės grandinėse. Priklausomai nuo kondensatoriaus konstrukcijos korpuso kondensatoriai gaminami keraminiuose cilindriniuose korpusuose. Bendra techninė charakteristika: 1.Talpos didumo leidžiami nukrypimai - +(-)5; +(-)10; +(-)20%; 2.Leidžiami talpos pakeitimai kraštutinėmis sąlygomis dirbamoje temperatūroje atžvilgiu išmatuotos normaliomis sąlygomis yra +(-)10%; 3.Izoliacijos pasipriešinimas +20° C temperatūroje: tarp sujungtų kartu išvedimų ir korpuso ne mažiau 5000 M?; tarp išvedimų, dėl kondensatoriaus nukrypimų: iki 0,1 µF ne daugiau 10000 M?; 0,2 µF ir virš ne daugiau 200 M?· µF. 4.Garantinis kondensatoriaus galiojimo laikas +70° C temperatūroje – 5000 val.; 5.Garantinis laikymo sandėliuose laikas – 12 metų; 6.Baigiantis galiojimo laikui: talpos pakeitimas virš nustatytų nukrypimų ne daugiau +(-)10%; izoliacijos pasipriešinimas ne mažiau 50% 4. Vakuuminiai (polikarbonatiniai) kondensatoriai Šio tipo kondensatoriai su įtampos nukrypimais nuo 63 iki 400 V naudojami darbui pastoviose, kintamose ir pulsuojančiose grandinėse. Šie kondensatoriai gaminami darbui sauso ir drėgno klimato sąlygomis. 5. Vakuuminiai kintamos talpos kondensatoriai Tokio tipo kondensatoriai gaminami nominalios įtampos 25 kV ir naudojami darbui pastovios ir kintamos srovės, dažniu iki 60 ?Hz, grandinėse. Bendra techninė charakteristika: 1.Leidžiami talpos didumo nukrypimai pagal nominalią vertę: minimali talpa +10%; maksimali talpa –10%. 2.Talpos temperatūrinis koeficientas 1° C temperatūros intervale nuo –60 iki +125° C, priklausomai nuo drėgnumo iki 80 %, yra +30 (+(-)10)·10-6 . 3.Bandomoji įtampa pastovios ar kintamos srovės, dažniu 50Hz, yra 30kV. 4.Izoliacijos pasipriešinimas normaliomis sąlygomis ne mažiau 10000 G?. 5.Sukimosi momentas ne daugiau 0,05 kHz·m 6.Leidžiamas pertvarkymų skaičius nuo minimalios iki maksimalios talpos ir atvirkščiai ne daugiau 2000. 7.Pilnų talpos pertvarkymų ciklų per minutę skaičius ne daugiau 5. 8.Ilgaamžiškumas – 1000 val. 9.Garantinis kondensatoriaus laikymas 5 metai. 6. Kondensatoriai su oro dielektrikais Jie naudojami darbui pastovios ir kintamos srovės grandinėse. Bendra techninė charakteristika: 1.Pastovios srovės leidžiama darbinė įtampa 160V. 2.Talpos temperatūrinis koeficientas 1° C temperatūros intervale nuo –60 iki +125° C, priklausomai nuo drėgnumo iki 80 %, yra ne daugiau +300 · 10-6 3.Pastovios srovės bandomoji įtampa 500V. 4.Izoliacijos psipriešinimas: normaliomis sąlygomis ne mažiau 1000 M?; kai temperatūra +125° C ne mažiau 500 M?. 5.Sukimosi momentas nuo 60 iki 400 Hz·cm. 6.Pilnas sukimosi kampas 360°. 7.Kondensatoriaus ilgaamžiškumas veikiant 160V įtampai – 5000val. 8.Kondensatoriuas laikymas sandėliuose 12 metų. Daugiau ar mažiau panašūs yra šie kondensatorių tipai: kondensatoriai su kietais dielektrikais, kondensatoriai su žėrutiniais dielektrikais, kondensatoriai su popieriniu dielektriku, kondensatoriai su dielektriku iš oksidinio sluoksnio ant ventilinio metalo ir t.t. Dažniausiai naudojamas kondensatorių žymėjimas: K61-3;KT-2ir t.t. Elektros energijos skaitiklio duomenys per fiksuotą periodą yra naudojami kompensacinio įrenginio galios skaičiavimui, kai vartojamos reaktyvinės galios dydis yra pastovus arba mažai kintantis. Fiksuotas periodas paprastai yra pilna darbo diena, pvz. 8 val. Šis metodas geriausiai tinkantis tada, kai objekto elektros energijos vartojimas yra darbo dienomis, o savaitgaliais ir naktimis jo nėra arba jis labai mažas. Šiam skaičiavimui atlikti reikalingi tokie elektros energijos skaitiklio duomenys: kVAr h reaktyvinės el. energijos reikšmė darbo dienos pradžioje. 1 kVAr h reaktyvinės el. energijos reikšmė darbo dienos pabaigoje. 2 h valandų skaičius per darbo dieną. d Reikalingą kompensuojamos galios dydį Q suskaičiuojame pagal formulę: Kada objektas elektros energiją vartoja ištisą parą, o reaktyvinės galios dydis yra mažai kintantis, skaičiavimui galima naudoti per mėnesį gautus skaitiklio duomenis. kVAr h reaktyvinės el. energijos reikšmė mėnesio pradžioje. 1 kVAr h reaktyvinės el. energijos reikšmė mėnesio pabaigoje. 2 h valandų skaičius per mėnesį. m ! ! ! Q ? k var h ? k var h 2 1 hd Q ? k var h ? k var h 2 1 hm Automatiniai kondensatorių įrenginiai skirti elektros energijos tiekimo linijų reaktyvinės energijos (cos?) kompensavimui. Cos? kompensavimas reiškia, kad gali būti išvengta papildomų mokėjimų elektros energijos tiekėjams už reaktyvinę energiją. Automatinis kondensatorių įrenginys susideda iš atskirų blokų, valdomų kontrolerio (elektroninio cos? matuoklio), kuris užtikrina, kad visada prie elektros energijos tiekimo linijos bus prjungtas reikiamas kondensatorių skaičius, t. y. bus optimalus kompensavimas. Automatinis kondensatorių įrenginys yra modulinis. Visi vieno laipsnio komponentai (kondensatoriai, kontaktoriai, saugikliai) yra viename modulyje. Tokia konstrukcija užtikrina lengvą eksploataciją ir aptarnavimą, o taip pat tai įgalina jungti papildomus kondensatorių modulius norint praplėsti kompensavimo diapazoną. Elektros įrenginiai (elektros varikliai, suvirinimo transformatoriai, jėgos transformatoriai, dienos šviesos lempos) normaliu eksploatacijos rėžimu iš elektros tinklo naudoja ne tik aktyviąją, bet taip pat ir reaktyvinę energiją. Reaktyvinė galia kai kuriose įmonėse, ypač kur daug mažų variklių, sudaro net apie 80 procentų aktyviosios galios. Šią iš el. energijos tinklo vartojamą energiją registruoja el. energijos skaitiklis ir už ją reikia mokėti el. energijos tiekėjui. Atliekame elektros ūkio reaktyvinės galios įrenginių kompleksinį auditą, teikiame pasiūlymus šių įrenginių atnaujinimui bei veikiančių reaktyvinės galios įrenginių kompleksiniam valdymui. Siūlome didelį reaktyvinės galios kompensavimo įrenginių asortimentą: kondensatorių spintos; kondensatorių valdymo spintos su automatiniu reguliavimu; kondensatorių valdymo spintos su harmonikų filtrais; greitaeigio valdymo kondensatorių spintos, valdomos tiristoriais; vidutinės įtampos (6-10kV) kondensatorių valdymo spintos; galimi įvairios galios ir konstrukcijų variantai. Reaktyvinės galios kompensavimo įrenginiai Kondensatorių jungimo uždavinių ciklas (iš S. Vičo uždavinyno). 3-350. Apskaičiuokite kondensatorių baterijos talpą, kai C1 = 1 ?F, C2 = 2 ?F, o C3 = 4 ?F. Sprendimas. Kondensatorių jungimo atveju: ?šakos, kurioje du kondensatoriai sujungti nuosekliai, talpai galioja \dfrac{1}{C}=\dfrac{1}{C_1}+\dfrac{1}{C_2} ?šakos, kurioje du kondensatoriai sujungti lygiagrečiai, talpai galioja C=C_1+C_2 Šis uždavinys iš tiesų nereikalauja jokių ypatingų žinių, tik paprasčiausiai pritaikyti teoriją bendrai talpai rasti, kai sujungti keli kondensatoriai. Brėžinyje viršuje matome, kad grandinės atkarpą sudaro du nuosekliai sujungti elementai, iš kurių vienas yra kondensatorius C1, o kitas – dviejų kondensatorių, tarpusavyje sujungtų lygiagrečiai, visuma (C_1\parallel{}C_2). Bendrą talpą galime apskaičiuoti beveik mintinai ? C=\dfrac{1\cdot\left(2+4\right)}{1+2+4}=\dfrac{6}{7}\approx0,\!9\,\left(\mu\text{F}\right) 3-351. Brėžinyje pavaizduotos kondensatorių baterijos talpa 5,8 ?F. Kokia yra pirmojo kondensatoriaus talpa ir koks krūvis jame susikaupia, kai C2 = 1 ?F, C3 = 4 ?F, o prijungta įtampa lygi 220 V? Sprendimas. Šiame uždavinyje reikės dar vienos formulės, kuri nusako ryšį tarp kondensatoriaus plokštėse sukaupto krūvio ir tarp kondensatoriaus plokščių esančios įtampos: Q=CU šis uždavinys skiriasi nuo pirmojo tik tuo, kad teoriją reikia taikyti „iš antro galo“. Dažnai žinome atskirų elementų talpas ir norime rasti baterijos bendrą talpą, bet šiuo atveju žinome bendrą talpą ir ieškome atskirų elementų talpos (konkrečiai ? pirmojo elemento talpos). Bateriją sudaro dvi lygiagrečiai sujungtos šakos, iš kurių vienoje yra tik vienas kondensatorius, o kitoje ? du nuosekliai sujungti kondensatoriai. Apatinės šakos talpą galime rasti iš karto, nes joje esančių kondensatorių talpas žinome. Ji lygi \dfrac{1}{C_2}=\dfrac{1}{1}+\dfrac{1}{4}\quad\Rightarrow\quad C_2=\dfrac{4}{5}=0,\!8\,\left(\mu\text{F}\right) Kadangi viršutinė ir apatinė šakos sujungtos lygiagrečiai, jų talpos sumuosis. Bendrą baterijos talpą žinome, antros šakos talpą taip pat, vadinasi, galime rasti ir pirmos šakos talpą (kurioje tėra tik tas vienas kondensatorius): C_1=C_\Sigma-C_2=5,\!8-0,\!8=5\,\left(\mu\text{F}\right) Žinodami pirmojo kondensatoriaus talpą, paprasčiausiai pritaikę formulę Q=CU, rasime jame sukauptą krūvį: Q=5\cdot10^{-6}\cdot220=1,\!1\cdot10^{-3}\,\left(\text{C}\right) 3-355. Kondensatoriai sujungti pagal pateiktą schemą. Prie taškų A ir B prijungta 250 V įtampa, o kondensatorių talpos tokios: C1= 1,5 ?F, C2 = 3 ?F, C3 = 5 ?F. Kokį krūvį yra sukaupę visi kondensatoriai ir kokia jų energija? Sprendimas. Čia, savaime aišku, prireiks dar vienos – kondensatoriaus energijos – formulės: E=\dfrac{CU^2}{2} (įsiminkime, kad kondensatoriaus energija priklauso nuo jo talpos bei tarp plokščių pridėtos įtampos). Iš minėtos formulės galima gauti ir kitą formulę E=\dfrac{CU^2}{2}=\dfrac{CU\cdot U}{2}=\dfrac{QU}{2}, kuri kondensatoriaus energiją išreiškia per jame sukauptą krūvį. Ji naudinga skaičiuojant, tačiau žiūrint iš fizikinės pusės, ne tokia fundamentali, nes būtent talpa ir įtampa lemia kondensatoriaus energiją, o ne krūvis ir įtampa. Krūvis yra pasekmė, pridėtos įtampos veikimo rezultatas, o talpa yra pirminė kondensatoriaus savybė. Yra kondensatorius ? yra ir kažkokia jo talpa. Taigi priežastingumo ryšį (tarp atsirandančios energijos ir išorinio veikimo [įtampos], veikiančio kondensatorių) geriausiai išreiškia ir kondensatoriaus energijos apibrėžimu laikytina būtent pirmoji formulė. Uždavinyje prašoma rasti bendrą visų kondensatorių (o ne kiekvieno atskirai) sukauptą krūvį ir energiją. Duota įtampa taip pat pridėta bendrai visai baterijai, o ne kokiai šakai ar kondensatoriui atskirai. Todėl jei žinotume visos baterijos talpą, galėtume rasti jos sukauptą krūvį tiesiai iš formulės Q=CU. Vadinasi, uždavinys susiveda į bendros talpos suskaičiavimą nagrinėjamam jungimui. Tai nėra sudėtinga, vėlgi pastebime, kad bateriją sudaro dvi lygiagrečiai sujungtos šakos (vadinasi, jų talpos sumuosis); pirmąją šaką sudaro du nuosekliai sujungti kondensatoriai, o antrąją ? atskiras kondensatorius C3. Pirmosios šakos bendra talpa yra C_{1\parallel2}=\dfrac{3\cdot1,\!5}{3+1,\!5}=\dfrac{4,\!5}{4,\!5}=1\,\left(\mu\text{F}\right), Bendra baterijos talpa yra C_\Sigma=1+5=6\,\left(\mu\text{F}\right) Todėl baterijoje sukauptas krūvis yra Q=6\cdot10^{-6}\cdot250=1,\!5\cdot10^{-3}\,\left(\text{C}\right) Baterijos energija E=\dfrac{1,\!5\cdot10^{-3}\cdot250}{2}=\dfrac{0,\!375}{2}\approx0,\!19\left(\text{J}\right) Svarbus sąnaudas sąlygojantis veiksnys yra gamyboje, pastatuose ir infrastruktūros objektuose suvartojamos elektros energijos kiekis ir jos kokybė – prasta kokybė didina sąnaudas. Kompensuojant elektros tinkle atsiradusią reaktyviąją galią bei filtruojant nepageidaujamas harmonikas užtikrinama aukštesnė elektros energijos kokybė. EPCOS – pasaulyje pirmaujantis reaktyviosios galios kompensavimo (RGK) produktų gamintojas, siūlo visus būtinus komponentus reaktyviosios galios kompensavimo įrangos projektavimui: 7 skirtingos RGK kondensatorių serijos; 4 tipų RGK valdikliai; 3 tipų harmonikų filtrai; 2 tipų tiristoriniai moduliai dinaminiam RGK kompensavimui; 2 tipų kondensatorių kontaktoriai. EPCOS RGK kondensatoriai puikiai veikia sunkiomis industrinėmis sąlygomis (aukštas harmonikų lygis, didelė drėgmė ir užterštumas). Iš septynių skirtingų kondensatorių serijų pasirinksite variantą, atitinkantį RGK sistemai keliamus reikalavimus. Kondensatorių baterijos prie tinklo jungiamos per specialios konstrukcijos kontaktorius, slopinančius paleidimo sroves ir ilginančius kondensatorių darbo resursą. EPCOS siūlo 12,5-100 kVar galingumo kontaktorius. Dažnai RGK sistemose reikalinga greita komutacija arba dinaminis kompensavimas ir didelis sujungimų skaičius (liftai, vėjo jėgainės, presai, kranai, laivų statyklos). Tokiose sistemose rekomenduojama naudoti EPCOS tiristorinius jungiklius. Visą RGK sistemą valdo valdiklis, kurio pagrindinis tikslas palaikyti nustatytą reaktyviosios galios lygį. EPCOS siūlo pažangius RGK valdiklius, kurie vartotojui suteikia galimybę lengvai ir lanksčiai konfigūruoti RGK sistemą ir užtikrinti nustatytų parametrų palaikymą. Nepageidaujamos harmonikos filtruojamos EPCOS harmonikų filtrais, kurie pasižymi mažais galios nuostoliais, yra ilgaamžiški bei dirba esant didelėms harmonikų apkrovoms. EPCOS RGK produktai yra ypač kokybiški ir ilgaamžiai, todėl, panaudoję juos reaktyviosios galios balansui valdyti, Jūs visada būsite užtikrinti dėl naudojamos energijos kokybės ir mažinsite sąnaudas Reaktyviosios galios kompensavimo (RGK) sistemų veikimo principai; 2. RGK kondesatoriai ir harmonikų filtrai; 3. Komutacinės technologijos: elektromechaninė komutacija, tiristorinė komutacija. Kondensatorių iškrovos rezistoriaus varžos matavimas Iškrovos rezistoriaus varža turi būti ne didesnė kaip 100 M? arba atitikti gamintojo nurodytą vertę. Talpos matavimas Kiekvieno kondensatoriaus talpa matuojama išjungus darbinę įtampą arba jos neišjungus (matuojama talpos srovė arba įtampų pasiskirstymas ant nuosekliai sujungtų kondensatorių įvadų). Kondensatorių išbandžius bandomąja įtampa, būtina išmatuoti jo talpą. Išmatuotoji kondensatorių talpa nuo nurodytosios pase gali skirtis ne daugiau, nei nurodyta lentelėje. Neišjungus įtampos, kontroliuojamų kondensatorių būklė įvertinama lyginant talpos srovę arba kondensatoriaus įtampą su pradiniais duomenimis arba vertėmis gautomis kitose kondensatorių fazėse (prijungimuose). Leistinasis kondensatorių talpos pokytis Elektros įrenginiai (elektros varikliai, suvirinimo transformatoriai, jėgos transformatoriai, dienos šviesos lempos) normaliu eksploatacijos režimu iš elektros tinklo naudoja ne tik aktyviąją, bet ir reaktyvinę energiją. Naudojant abi energijas perkraunami elektros perdavimo tinklai. Išeitis - prijungti tinkamo galingumo kondensatorių, kuris perduotų reaktyvinę energiją imtuvui, kuriam jos reikia. Tokiu atveju sumažėja reaktyvinės energijos apkrova elektros tinkluose. Toks sprendimas vadinamas reaktyvinės galios kompensavimu. Kompensacijos kokybė apibūdinama galios koeficientu cos ?, tai aktyvios ir visos galios santykis. Idealus santykis yra tuomet, kai cos ??= 1. Naudojami šie kompensacijos tipai: individuali, grupinė ir centrinė. Individuali kompensacija yra tuomet, kai kondensatorius prijungtas tiesiai prie vartotojo. Grupinė ir centrinė kompensacijos naudojamos tuomet, kai yra kintama srovės apkrova. Kondensatorių įjungimą reguliuoja mikroprocesorių reguliatorius, kuris nustato tinkamiausią galios koeficientą. Dėl reaktyvinės galios: 1. padidėja aktyviniai nuostoliai; 2. daugiau reikia mokėti už elektros energiją; 3. padidėja įtampos kritimas; 4. sumažėja variklių ir transformatorių eksploatacijos laikas. Sumažinti šiuos reiškinius leidžia šiuolaikinės reaktyvinės energijos kompensavimo sistemos. Jų privalumai: 1. mažiau reikia mokėti už elektros energiją; 2. sumažėja aktyviniai nuostoliai; 3. sumažėja įtampos kritimas; 4. padidėja variklių ir transformatorių eksploatacijos laikas. Reaktyvinės energijos kompensavimo įrenginių reikalauja ir „ Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės": 45.6. įrengti, naudoti ir eksploatuoti savo elektros įrenginius taip, kad jie neblogintų elektros energijos kokybės; 96.1. kai vartotojas nesilaiko optimalaus reaktyviosios galios, naudojamos iš elektros tinklo, dydžio ir kompensavimo įrenginių darbo tvarkos, jis privalo apmokėti už suvartotą ir (ar) į operatoriaus tinklą perduotą reaktyviąją energiją. Per parą bet kurį momentą reaktyviosios galios balansas elektros energijos persiuntimo paslaugos pirkimo ir pardavimo vietoje turi būti lygus 0 (nuliui). Mūsų parinkti reaktyviosios galios kompensavimo įrenginiai kaip tik gerina tinklo kokybę ir užtikrina artimą nuliui reaktyviosios galios pusiausvyrą. Elektros kaina Reaktyviosios galios kompensavimas. KAs yra kos fy. Kam kompensuoti reaktyviaja energija. Pabandysime pateikti keleta pavizdziu. Daugelio atveju investicijos i galios kompensavima (kondensatoriu bateriju irengima) atsiperka per vieterius dvejus metus. RGKI - reaktyviosios galios kompensavimo irenginys AKB - automatine kondensatoriu baterija ŽEMOSIOS ITAMPOS (0,4 kV) REAKTYVINES ENERGIJOS KOMPENSAVIMO IRENGINIAI RGKI-XXX NAUDOJIMO INSTRUKCIJA TURINYS 1. Pirmine informacija (paskirtis) 3 2. Konstrukcija 3 3. Techniniai duomenys 3 4. Komplektuote 4 5. Paruošimas eksploatavimui 4 6. Ivedimas i eksploatacija 4 7. Eksploatacija, aptarnavimas 5 8. Apžiuros 6 9. Profilaktinis remontas 6 10 Transportavimas 7 11 Sandeliavimas 7 1. Pirmine informacija (paskirtis): 1.1 Reaktyvines galios kompensavimo irenginys RGKI-XX? skirtas naudojimui 0,4 kV tinkluose, vartotojo tinklo apkrovimo galios koeficiento cosf, reguliavimui. Pastaba: Simboliai ??? reiškia irenginyje sumontuotos kondensatoriu baterijos galinguma. Pvz.: Irenginyje RGKI-100, yra sumontuoti 5?20 kVAr kondensatoriai. Galimos ir kitokios tos pacios galios irenginio kondensatoriu talpumo kombinacijos. 1.2 Svarbi informacija: Irenginiai RGKI netinkami reaktyvines energijos kompensavimui aukštu harmoniku grandinese (pvz. bangolaidžiai, dažnumo keitikliai ir pan.). Tais atvejais naudotinos kondensatoriu baterijos su harmoniku filtrais. 2. Konstrukcija: 2.1 Kondensatoriu baterija montuojama atskiroje spintoje (spintose), paprastai pristatomoje prie 0,4 kV skirstomojo irenginio SI-0,4 skydo, bet tais atvejais, kai vartotojo imoneje yra nustatyti griežtesni eksploataciniai reikalavimai, ši spinta (spintos) projektuojama ir statoma atskirai nuo SI-0,4 skydo, toje pacioje patalpoje, atskiroje patalpoje, arba lauke. 2.2 Konstrukcijoje numatytos priemones mikroklimato palaikymui irenginio viduje, jos užtikrina optimalia temperatura ir dregme. 2.3 Už priekiniu spintos duru statomas galios koeficiento cosf automatinio reguliavimo valdiklis. Valdiklio tipas parenkamas pagal vartotojo (Užsakovo) pateikta užsakymo technine specifikacija. 2.4 Sroves transformatorius, apkrovimo sroves ir faktinio cosf, nustatymui, montuojamas ant vienos iš SI-0,4 skydo sekcijos magistralines šynos (faze A), betarpiškai už ivado automatino jungiklio. Valdiklio maitinimui (kai jo maitinimo itampa yra 400 V), skiriamos B ir C fazes. 2.5 Jeigu skydas SI-0,4 susideda iš dvieju sekciju, tai kondensatoriu baterijos projektuojamos ir montuojamos atskirai, kiekvienai sekcijai. 3. Techniniai duomenys: 3.1 Kondensatoriu baterijos vardine itampa 400 V 3.2 Valdiklio maitinimo vardine itampa 400 V, arba 230 V 3.3 Valdymo grandiniu (kontaktoriu) valdymo vardine itampa 230 V 3.4 Kondensatoriu baterijos galia (nuo ÷ iki) 80 ÷ 720 kVAr 3.5 Galios koeficiento cosf reguliavimo ribos 0,80 induktyvinis ÷ 1,0 ÷ 0,90 talpuminis 3.6 Irenginio RGKI apsaugos laipsnis IP – 31 (kai baterijos spinta statoma patalpoje) IP – 44 (kai baterija statoma lauke) 3.7 Kondensatoriu vardine itampa, parenkama pagal ju gamintoju rekomendacijas 400 V (kai harmoniku lygis tinkle THD U yra < 1,5% 440 V (kai harmoniku lygis tinkle THD U yra 1,5 % < 2,0 % 440 V (kai harmoniku lygis tinkle THD U yra 2,0 % < 5,0 %, + placiajuosciai droseliai 440 V (kai harmoniku lygis tinkle THD U yra virš 5,0 %, + kompensaciniai filtrai, suderinti kiekvienai harmonikai 4. Komplektuote: 4.1 Gaminys: Kondensatoriu baterija, pagal užsakymo technine specifikacija 1 4.2 Gaminio atitikties deklaracija arba jo pasas 1 4.3 Gaminio gamykliniu priemimo-perdavimo elektriniu bandymu dokumentai 1 kompl. 4.4 Gaminio projekto brežiniai 1 kompl. 4.5 Atsarginiu daliu komplektas, tik pagal užsakymo sutarties salygas 1 kompl. 5. Paruošimas eksploatavimui: 5.1 Patikrinti spintos (arba spintu) tvirtinima prie grindu ir tarpusavyje, 5.2 Pamatuoti izoliacinius atstumus ir oro tarpus tarp sroves laidininku. Šie atstumai turi atitikti nurodytus taisyklese (EIIT), 5.3 Patikrinti kabeliu prijungimo ir skerspjuviu atitikima projektui, 5.4 Patikrinti kontaktiniu sujungimu varžtu užveržima dinamometriniu raktu pagal duota lentele, Varžto su šešiakampe galvute, sriegio tipas Nominalus užveržimo momentas (Nm) Plieno konstrukciju (surinkimo vienetu) sujungimai Vario šynu plokšciu kontaktu sujungimai M5 - 7,5 ± 1,0 M6 10,5 ± 1,0 10,5 ± 1,0 M8 22,0 ± 1,5 22,0 ± 1,5 M10 30,0 ± 2,0 35,0 ± 1,5 M12 45,0 ± 4,0 55,0 ± 2,0 M16 90,0 ± 5,0 130,0 ± 2,0 Sraigto su lizdu atsuktuvui sriegio tipas Plieno konstrukciju (surinkimo vienetu) ir kontaktu sujungimai M5 2,0 ± 0,4 M6 2,5 ± 0,5 5.5 Patikrinti spintu, aparatu, matavimo ir signaliniu prietaisu ir liniju žymejima, pagal projekto schema, 5.6 Patikrinti pirminiu ir antriniu irenginio grandiniu izoliacijos varža. Varžu dydžiai turi atitikti nurodytus taisyklese (EIIT), 5.7 Patikrinti irenginio ižeminimo grandines, tarp ižemiklio ir irenginio korpuso, varža, 5.8 Patikrinti valdymo aparaturos veikima esant itampai antrinese grandinese, nuo pašalinio maitinimo šaltinio 6. Ivedimas i eksploatacija: Irenginio pastatymo ir prijungimo darbus gali atlikti tik atestuoti elektrotechniniai darbuotojai, turintys tam teise. Darbai atliekami laikantis galiojanciu „ELEKTROS IRENGINIU EKSPLOATAVIMO SAUGOS TAISYKLES“ „ELEKTROS IRENGINIU IRENGIMO TASYKLES“ „ELEKTROS IRENGINIU BANDYMU NORMOS IR APIMTYS“ ir kt. norminiu dokumentu. 6.1 Irenginys montuojamas patalpoje ar lauke (pagal atitinkama IP klase) pakankamai aptarnavimui ir vedinimui erdves turincioje vietoje ant tvirto pagrindo. Rekomenduojama darbine aplinkos temperatura <30 0C. 6.2 Patikrinti vidines temperaturos ir dregmes reguliatoriu nustatymus ir veikima: • Termostatas BT1 27÷30 °C (viršijus nustatyta temperatura turi isijungti ventiliatorius V1, oro srautas turi buti nukreiptas i išore) • Termostatas BT2 10÷12 °C (nukritus žemiau nustatytos temperaturos turi isijungti šildytuvas RK 1) • Hidrostatas BT3 70÷75% (viršijus nustatyta dregnuma turi isijungti šildytuvai RK2.1, RK2.2) 6.3 Valdiklio derinimas vykdomas tik realiose salygose, esant realiai skydo SI-0,4 liniju apkrovai. Pirmiausia butina susipažinti su valdiklio instrukcija ir patikrinti jo ir kondensatoriu prijungimo teisinguma, pagal projekto schema, 6.4 Patikrinti antrine sroves grandine ir jos poliaringumo teisinguma nuo sroves transformatoriaus iki valdiklio (pagal valdiklio instrukcija) ir tik po to nuimti antrines sroves grandines trumpikli (sroves gnybtyne, paneles viduje), 6.5 Ijungti valdiklio itampos ir maitinimo grandines (automatinis jungiklis spintos viduje) ir atlikti reguliavima pagal valdiklio instrukcija: 6.5.1 Ivesti sroves transformatoriaus koeficienta ir reikiama galios koeficiento dydi, 6.5.2 Patikrinti ivedimo teisinguma, valdiklio rodomos apkrovimo sroves ir kito prietaiso (pvz. SI-0,4 skydinio ampermetro) parodymu palyginimo budu, 6.5.3 Paleisti valdiklio susipažinimo su prie jo prijungtais kondensatoriais (prijungtais prie tinklo itampos) programa, Pastaba: Susipažinimo programos vykdymo metu negalima spausti nei vieno iš valdiklio mygtuku. Pabaiges susipažinima, valdiklis prades automatiškai valdyti kondensatoriu baterija. 7. Eksploatacija, aptarnavimas: 7.1 Skirstomieji irenginiai SI-0,4 ir komplekte su jais, irenginiai RGKI, gali buti eksploatuojami tik pripažinus juos tinkamais naudoti, t.y. baigus projektuose numatytus montavimo darbus, taip pat atlikus „Elektros irenginiu irengimo bendruju taisykliu“, IX skyriuje numatytus bandymus, atliktus pagal norminio dokumento „Elektros irenginiu bandymo normos ir apimtys“, 26.1, 26.3, 26.4, 26.5 poskyriu nuorodas. Pastaba: Irenginiu pagrindiniu grandiniu izoliacijos bandymo, atlikto ELGOS imoneje, protokolas negali galioti po baigiamuju darbu eksploatacijos vietoje, del galimu izoliacijos pažeidimu pervežant, arba baigiamuju darbu metu, kai montuojami išoriniai prijunginiai. Izoliacijos bandymas eksploatacijos vietoje, atliekamas betarpiškai prieš itampos ijungima. 7.2 Irenginiu eksploatacija vykdoma pagal „Elektriniu ir elektros tinklu eksploatavimo taisykliu“, V skyriaus nuorodas. Irenginiu darbo priežiurai nebutina skirti nuolat budinti personala. 7.3 Eksploatacijos metu turi buti vykdomos apžiuros, neišjungus irenginiu. Pirmoji apžiura turi buti atlikta per viena para po itampos ijungimo. Vizualiai aptikus bet kokius trukumus, butina išjungti itampa ir aptiktus trukumus pašalinti. Reikalui esant, atlikti naujus bandymus. 7.4 Normalaus darbo salygomis, irenginiu apžiuros vykdomos eksploatuojancios imones vadovo nustatyta tvarka, bet ne reciau kaip du kartus per metus. Žemiau duotoje lenteleje, rekomenduojama tokia irenginio RGKI eksploatacijos ir aptarnavimo darbu tvarka. Aprašymas Darbu lygiai Pastabos Darbai rekomenduoti RGKI spintoje komplektuojamu aparatu (valdiklis, kontaktoriai, kondensatoriai, kt.) instrukcijose 1 Darbai skirti detaliam visu irenginio daliu patikrinimui ir ju bukles nustatymui 2 Darbai skirti nustatytu nukrypimu ištaisymui. Nustatymu atstatymas, remontas. 3 Aptarnavimo (eksploatacijos) darbai Periodiškumas Lygiai 6 men. 12 men. Apkrovimo tinklo analize, harmoniku lygio nustatymui (po kiekvieno naujo technologinio elektros irenginio prijungimo prie duotojo maitinimo šaltinio) X X 2 Vizuali RGKI irenginio išorine apžiura, švarumas. Dulkiu valymas nuo korpuso, izoliuojanciu gaubtu, izoliatoriu, kt., spintos sandarumo vertinimas, jei ši sumontuota lauke X 2 3 Varžtu iveržimo tikrinimas, duru spynu tikrinimas X 2 Kondensatoriu apžiura, bukles vertinimas ir esant reikalui keitimas X 1 2 3 Kontaktoriu apžiura, bukles vertinimas ir esant reikalui keitimas X 1 2 3 Priverstines ventiliacijos automatikos veikimo periodiškas bandymas ir esant reikalui sistemos remontas X 2 3 Ventiliatoriu groteliu ir kt. filtru valymas X 2 Valdiklio veikimo vertinimas, esant reikalui korekcija X 2 3 Profilaktinis remontas X 1 2 3 Kiti darbai, pagal eksploatuojancios imones taisykles X X 1 2 3 8. Apžiuros: 8.1 Pirmoji apžiura per viena para po ivedimo i eksploatacija. 8.2 Pirmine (ijungus irengini po 72 darbo valandu) 8.3 Periodine (irenginiu apžiuros vykdomos eksploatuojancios imones vadovo nustatyta tvarka, bet ne reciau kaip pagal pateikta lentele 7.4 punkte.) PASTABA: Jei irenginyje sumontuota priverstine ventiliacija periodines apžiuros vykdomos kas menesi. 8.4 Apžiuros atlikimo tvarka: 8.4.1 Patikrinti RGKI reguliatoriaus rodomus kompensavimo irenginio ir tinklo parametrus. 8.4.2 Apžiureti aušinimo angas, jei irenginyje sumontuota priverstine ventiliacija apžiureti ar gerai veikia aušinimo ventiliatorius (kompensavimo renginiuose su harmoniku filtrais, greitaeigiuose kompensavimo irenginiuose, o ypac kompensavimo irenginiuose su dekompensavimo droseliais). Dekompensavimo ir harmoniku filtru droseliai turi imontuotas apsaugas nuo perkaitimo. Pasiekus temperatura aukštesne už lestina, droseliu termoreles atjungia kompensavimo irenginiu valdyma kol droseliai atves (normali droselio darbo temperatura 70 0C.), atvesus automatiškai ijungia. 8.4.3 Atjungus kompensavimo irengini nuo tinklo, laikantis visu atsargumo priemoniu ne anksciau, kaip po 6 minuciu galime apžiureti kompensavimo irengini. (Kondensatoriai turi imontuotas vidines iškrovimo varžas). 8.4.4 Patikrinti ar neperdege saugikliai. 8.4.5 Apžiureti ar tinkamai priveržt ir nekaista kontaktiniai laidininku sujungimai. 8.4.6 Apžiureti ar neprateka, ar neišsipute, nepakelti kondensatoriu viršutiniai dangteliai. Jei yra pažeidimu iš karto atjungiami ir brokuojami. 8.4.7 Patikrinti ar sveikos ir gerai prijungtos iškrovimo varžos. 8.4.8 Išvalyti ventiliacijos sistemos filtrus. 9. Profilaktinis remontas: 9.1 Pirminis remontas atliekamas praejus vienam menesiui po irenginio ijungimo i tinkla. Reikia atlikti 8 punkta. 9.2 Periodinis profilaktinis remontas atliekamas eksploatuojancios imones vadovo nustatyta tvarka, bet ne reciau kaip pagal pateikta lentele 7.4 punkte 9.3 Atlikimo tvarka: 9.3.1 Nuvalyti dulkes ir kitus teršalus nuo laidu ir aparatu. 9.3.2 Patikrinti ir suvaržyti visus kontaktinius sujungimus 9.3.3 Išmatuoti kondensatoriu talpas. Jei išmatuotu kondensatoriu talpos skiriasi ± 10% nuo talpos nurodytos pase ar atitikties deklaracijoje, tokios yra brokuojamos. Jei kondensatoriaus talpos išmatuoti negalime, matuojame sroves replemis sroves kiekvienoje kondensatoriaus fazeje. Jos negali skirtis daugiau ± 10% nei nurodyta gamintojo, taip pat kiekviename kondensatoriuje turi buti išlaikyta ± 5% sroviu simetrija. Matuojant sroves, butina naudotis apsauginemis priemonemis (dielektrines pirštines, skydelis-akiniai ant veido ir kt.) Dirba 2 darbuotojai. 9.3.4 Patikrinti elektros tinklo kokybe, išmatuojant tinklo itampos harmoniku lygi THG U ir ivertinti ar atitinka tinklo eksploatacijos salygas. 9.3.5 Pakeisti blogus aparatus ir laidininkus. 9.3.6 Patikrinti laidininku sujungimu pereinamuju kontaktu varža, ižeminima ir laidininku kondensatoriu, dekompensavimo droseliu izoliacijos stovi. 9.3.7 Dekompensavimo droseliu patikros tvarka: 9.3.7.1 1000V itampos megaometru išmatuoti droselio apviju varžas šerdies atžvilgiu (droselio ižeminimo taškas). Varža privalo buti ne mažesne už 1 megaoma. Prieš atliekant matavimus droselio žvaigždes taškas yra atjungiamas nuo nulinio laido (tuo atveju jei yra sujungta), o tinklo dalis atjungiama nuo tiristoriniu komutatoriu (jei naudojami vietoje iprastu kontaktoriu). 9.3.7.2 Droselio galia ir apviju kokybe galima patikrinti matuojant sroves replemis fazines sroves ir po to atlikti palyginima su skaiciuotina droselio srove. Droselio fazines sroves paskaiciuojamos pagal formule. ISK=Qdr/(v3*UV). Qdr- droselio vardine galia VAr, UV- vardine dekompensavimo droselio itampa. 10. Transportavimas. 10.1 Gabenant RGKI irengini butina apsaugoti nuo išoriniu atmosferiniu faktoriu, taip pat smugiu pakraunant ir iškraunant. 10.2 Reaktyviosios galios kompensavimo irenginius privaloma gabenti transporto priemone vertikalioje padetyje, ypac reaktyvinees galios irenginius, kuriuose sumontuoti droseliai harmoniku filtrai (reaktoriai), dekompesavimo droseliai. Gaminiai turi buti pritvirtinti prie transporto priemones. 10.3 Ipakuoti gaminiai gali buti transportuojami esant oro temperaturai -250C iki 550C. 10.4 Transportavimo trukme, esant oro temperaturai nuo -100C iki -250C ir nuo +450C iki +550C ne daugiau 24 valandu. 11. Sandeliavimas: Ipakuoti gaminiai laikomi sausose uždaruose nedulketose patalpose, esant aplinkos temperaturai -100C iki 450C, santykine oro dregme neviršija 75%, kur nera pavojaus mechaniniam poveikiui. EQUALIZER - super greita, be pereinamojo proceso, realiu laiku pagerinanti elektros energijos kokybe ir taupanti elektros energija sistema. Sistema dirba be pereinamojo proceso. Reaktyvios energijos kompensavimas per 5-20ms bet kokioms apkrovoms. ACTIVAR - Reaktyvios energijos kompensavimas per 3-4s bet kokioms apkrovoms. EQUALIZER ST - specialiai sukurtas siekiant suteikti didelia reaktyvia galia varikliu paleidimo momentui. TURBO EQUALIZER - kompleksinis problemu spendimas, itampos "mirksniai", itampos sumažejimas ar itampos dingimas iki 3s. Esant faziu disbalancui, TURBO Equalizer gali ištaisyti kiekviena faze tiksliai ir nepriklausomai. Sistemos pagrindines savybes: - Kondensatoriu grupiu perjungimas be pereinamojo proceso perjungimui panaudojant elektroninius elementus (tiristorinius raktus); - Reaktyvios galios kompensavimas atskirai kiekvienai fazei 3-fazes sistemoje; - Harmoniku filtravimas; - Tikslus galios koeficiento valdymas atskirai kiekvienoje fazeje 3-fazes sistemoje, net esant harmonikoms; - Kondensatoriu ir filtruojanciu droseliu temperaturiniu režimu sumažinimas del unikalios nuskaitymo funkcijos, kurios pagalba perjungiamos panašaus dydžio kondensatoriu baterijos; - Integruotas 3-fazis elektros tinklo analizatorius, matuojantis daugiau kaip 2000 tinklo parametrus, iskaitant harmonikas; - Galingos programines irangos POWERIQ deka, galimos unikalios automatinio valdymo sistemos galimybes ir ataskaitos apie elektros tinklo bukle. Privalumai: - Taupo elektros energija; - Sumažina eksplotacines ir elektros tinklo išlaikymo išlaidas; - Neatneša nuostuoliu imones jautriai elektoniniai irangai; - Stabilizuoja imones elektros tinkla, sumažina nuostolius ir padidina pareikalaujama pralaiduma; - Žymiai prailgina tarnavimo trukme perjungimo elementu ir kondensatoriu. Valdiklis: Tai pilnavertis matavimo irenginys, su grafiniu skystu kristalu (LCD) ekranu, kuris išmatuoja visas, kiekvieno elektros tinklo ciklo, funkcijas. Valdikli sudaro grafinis skystu kristalu (LCD) ekranas, analogine ir skaitmenine plokšte, elektroniniu jungikliu valdymo ir ryšio grandys. Reaktoriai: Naudojami reaktoriai turi labai aukšta tiksluma pagal ju nurodyta nominalu dydi. Detuned-nesuderinami reaktoriai filtruoja rezonansa paslingdami kondensatoriu rezonancini dažni žemiau pirmos dominuojancios harmonikos (paprastai 5-ta harmonika). Tuned-suderinamas reaktorius projektuojamas pagal užsakyma (5-tai ir 7-tai harmonikai). Kondensatoriai: Naudojami kondensatoriai yra su mažais nuostoliais (0,25W/kVAr) MKP tipo (polipropilenas, su imontuota iškrovos pasipriešinimu ir saugikliais) aliuminio cilindro korpuse. Kondensatoriai sujungiami tada, kada srove yra lygi nuliui ir dirba skanavimo režime, kad sumžintu perkrovimo ir temperaturiam poveikui, o taip pat prailginti eksplotavimo trukme (statistinis eksplotavimo laikas daugiau kaip 10 metu). Sujungimu modulis (tiristorinis modulis): Sujungimu modulis sudarytas iš sujungiamu elektroniniu elementu, kurie užtikrina patikima, greita, be pereinamojo proceso darba. Kiekvienas modulis gali sujungti iki triju kondensatoriu grupiu. Technines charakteristikos Kondensatoriu irenginys su reguliatoriumi pagerina galios koeficienta. Galios koeficiento reguliatorius rodo jegos tinklo koeficienta cos(fi) skaitmeniniame displejuje, automatiškai išjungia arba ijungia kondensatoriu baterijas, tiksliai informuoja apie jegos tinklo padeti ir atlieka reikalingus skaiciavimus. Reguliatorius turi šias funkcijas: matuoja reaktyvine galia ir valdo prijungtas kondensatoriu baterijas pagal nustatytas reikšmes, jas ijungiant arba išjungiant; reguliatorius turi nuo 5 iki 12 reliniu išejimu, tame tarpe papildomu avarijos rele; displejus turi tris septyniu segmentu skaitmeninius skaicius; signalizuoja avarija, esant sroves harmoniju iškraipymui ir neteisingam galios koeficiento reguliavimui. Irenginio galia nuo 7,5 kV Ar iki 400 kV Ar. Žingsnis nuo 2,5 iki 50 kV Ar. Elektrines charakteristikos Maitinimo tipas 3 fazes + žeme Cos f reguliavimo diapazonas 0,85 ... 0,98 Darbo temperaturu diapazonas -25°C ... +50°C Leistina dregme 70% prie 20°C Itampa 400V Dažnis 50Hz Apsaugos laipsnis IP 30 Irenginiai turi vedinimo irengini. Automatinis reguliatorius CPR serijos. Tipas Galingumas kV Ar Srov? A Baterijos kV Ar Pakopų N° Matmenys Svoris kg Plotis Gylis Auk?tis RG1.4007 7,5 10,8 2,5 ; 5 3 485 280 325 17,8 RG1.4012 12,5 18,0 2,5; 5; 5 5 485 280 325 18,8 RG1.4017 17,5 25,3 2,5; 5; 10 7 485 280 325 19,1 RG1.4020 20 28,9 5; 5; 10 4 485 280 325 19,3 RG1.4025 25 36,1 5; 10; 10 5 485 280 325 19,7 RG1.4030 30 43,3 5; 5; 10; 10 6 485 280 425 24,5 RG1.4035 35 50,5 5; 10; 20 7 485 280 425 24,0 RG1.4050 50 72,2 10; 20; 20 5 485 280 425 24,9 RG2.4060 60 86,6 10; 10; 20; 20 6 590 380 530 44,2 RG2.4070 70 101,0 10; 20; 20; 20 7 590 380 530 44,7 RG2.4080 80 115,5 20; 20; 20; 20 4 590 380 530 45,3 RG2.4090 90 129,9 10; 20; 20; 20; 20 9 590 380 530 46,6 RG2.4100 100 144,3 20; 20; 20; 20; 20 5 590 380 530 47,2 RG2.4125 125 180,4 25; 25; 25; 25; 25 5 590 380 530 48,6 RG2.4150 150 216,5 25; 25; 25; 25; 25; 25 6 800 380 530 63,9 RG2.4175 175 252,6 25; 25; 25; 25; 25; 25; 25 7 800 380 530 66,2 ERA1.4020 200 288,7 25; 25; 25; 25; 50; 50 8 600 600 1375 139 ERA2.4022 225 324,8 25; 25; 25; 50; 50; 50 9 600 600 1750 150 ERA2.4025 250 360,8 25; 25; 25; 25; 50; 50; 50 10 600 600 1750 165 gamina skirstomuosius irenginius, kurie atlieka elektros energijos perdavima, paskirstyma žemos itampos tinkluose, apsaugodami tiekimo linijas bei irenginius nuo trumpu jungimu bei perkrovu, gali buti komplektuojami su sistemomis nepertraukiamam elektros tiekimui užtikrinti. GAMINAMI SKIRSTOMIEJI IRENGINIAI: Žemos itampos paskirstymo iranga su tipiniais testais arba be tipiniu testu Žemos itampos paskirstymo iranga su ištraukiama ar fiksuota aparatura Žemos itampos varikliu valdymo centrai Žemos itampos paskirstymo skydai Kompleksinis sprendimas Equalizer ST plus Soft Starter Tam tikrais atvejais sukimo momentas variklio paleidimo metu yra pernelyg didelis ir turi buti sumažintas ? Soft Starter gali išspresti tik mechanines su sukimo momentu iškylancias problemas. ? Tais atvejais kai reikia sukimo momento sumažinimo Equalizer ST ir Soft starter sprendimas, kad butu sumažintas mechaninis sukimo momentas ir kompensuota reaktyvioji galia. Equalizer ST vs. Soft Starter ? Švarios bangu gaubtines: motoro paleidimo metu galima gauti švariausias sinusoides naudojant Equalizer ST sprendima. ? Centralizuotas ir ekonomiškas sprendimas: Bendra Equalizer-ST sistemos kaina iskaitant papildoma transformatoriu ir saugumo priedus dauguma atveju yra gerokai pigesnis sprendimas, nei Soft Starter ( ypatingai, kai sistemoje yra daugiau nei vienas variklis ). Galimybe pakeits vartojimo medžiaga per kelias sekundes. Paprasta idiegti kasete yra etiketes ir spausdinimo juosta! Automatinis etiketes formatavimas. Kasetes yra pagamintos su Smart Mobiliaja technologija, kurios deka spausdintuvas gauna informacija apie tai, kaip teisingai formatuoti etiketes. Tiesiog idekite kasete, ir spausdintuvas pats pasirupins kalibravimu. Spausdinimo greitis. Mašina spausdina 25,4 mm per sekunde greiciu - jokio ilgo etikeciu laukimo. Imontuotas patvarus kateris. Prietaisas turi savaiminio išsivalymo kateri, kuris lengvai kerta bet kokia medžiaga ir net turi prilaikykli atspausdintom etiketem. Lengviau dirbti: Mobilumas deka skirtingu maitinimu funkciju. Gebejimas naudoti kintancia srove kaip maitinimo šaltini, tai pat tinka AA tipo baterijos arba licio-jonu baterija, licio-jonu baterija leidžia atspausdinti daugiau nei 3000 etikeciu po vieno ikrovimo. Bevielis. Palaiko Bluetooth ir bevieli ryši Wi-Fi. Kuris suteikia galimybe spausdint per atstuma. Galinga programine iranga. LabelMark™ programine iranga leidžia jums spausdinti brukšninius kodus, Žymas, Data, laika ir importuoti grafikus, taip pat yra automatine duomenu serializacija ir daugeli kitu operaciju. Nuolatines ir supjaustytos medžiagos etiketems. Naudojant viena spausdintuva galite pažymeti: laidus, kabelius, skydus ir ivairia iranga. Galite rinktis net iš 20 rušiu medžiagu ir daugiau nei 130 ivairiu etikeciu variantu. Etiketes, iki 38.10 mm plocio. Galimybe spausdinti didelias etiketes, kurios yra iskaitomas net iš tolo (arba ištisiniai spausdinti etiketes net iki 1 metro ilgio!). Magnetas. Magneto deka galite tureti spausdintuva visada po ranka, galite prisegti spausdintuva prie metaliniu duru, metaliniu kopeciu ar kitu metaliniu paviršiu. PATIKIMAS darbas: Ilgalaikes etiketes. Musu etiketes neblunka, nenusitrina ir neatsiklijuoja - jums tiesiog reikia karta pažymet elementa. Patikimas spausdintuvas, kuriuo galite pasitiketi. Spausdintuvas yra idealus veikia atšiauriomis salygomis ir ekstremaliomis temperaturomis. Jis taip pat turi patvaru korpusa kuris yra atsparus dirgikliams ir kritimams. Ivadas Reaktyviosios elektros galios kompensavimo sistema (toliau – sistema) skirta automatiniam kondensatoriniu bateriju ijungimui i kintamosios elektros sroves tinkla, kai jame yra reaktyvioji apkrova. Ši sistema gali buti panaudota prekybos, pramones, temes ukio ir transporto imonese, kuriose naudojami irengimai generuojantys reaktyviaja galia. Šiame Vartotojo vadove pateikta: kompensavimo sistemos valdymo bloko technines charakteristikos, sistemos apibendrinta strukturine schema, instaliavimo ir naudojimo instrukcijos. Sistema irengia ir eksploatuoja elektros tinklu specialistas, turintis darbo su temos itampos (iki 1000 V) elektros irenginiais patirti, ne temesne kaip VK elektrosaugos grupe ir susipatines su šiuo Vartotojo vadovu. Kadangi sistemos darbui reikalinga elektroniniu aktyviosios ir reaktyviosios elektros energijos skaitikliu informacija, nuskaitoma per elektrinio ryšio sasajas, jos instaliavimui reikia gauti elektros energija tiekiancios organizacijos sutikima. Elektros energijos skaitikliu elektrinio ryšio sasaja yra kontaktineje kaladeleje po plombuojamu gaubtu, ir tik energija tiekiancios organizacijos atstovas turi teise pašalines plombas nuimti kaladeles gaubta ir prijungineti laidus prie skaitikllio kontaktu. Taip pat tik elektra tiekiancios organizacijos atstovas, esant reikalui, turi teise atlikti skaitiklio ryšio sasajos nustatymus. Iranga Reaktyviosios galios kompensavimo sistemos pagrindas – mikroprocesorinis valdymo blokas REEKS 4.5. Prie valdymo bloko jungiami matavimo prietaisai (elektroniniai aktyviosios ir reaktyviosios elektros energijos skaitikliai) ir kompensuojancios baterijos. Valdymo blokas geba nuskaityti šiuos elelktros energijos skaitiklius: LZKM, LZQM, EPQM ir EPQS. REEKS 4.5 valdomas rankiniu budu, turi 6 klavišus ir skystuju kristalu indikatoriu (LCD), kuriame atvaizduojami meniu variantai, matavimo prietaisu (MP) parodymai bei pasirenkami sistemos parametrai. Papildoma sistemos aparatine ir programine iranga leidtia kontroliuoti jos darba kompiuteriu, distanciniu budu atjungti kompensavimo baterijas, kompiuteriu priimti elektros skaitikliu duomenis. Atskiri sistemos mazgai (kompiuteris, elektros skaitikliai, kondensatoriu baterijos) gali buti nutole vieni nuo kitu iki keliu šimtu metru, ryšys tarp ju palaikomas per dvilaide 20 mA “sroves kilpos” ryšio sasaja. 1 pav. Reaktyviosios energijos kompensavimo sistemos blokine schema. Pagrindines valdymo bloko REEKS 4.5 technines charakteristikos: ? maitinimo itampa ~230V 50Hz ? vartojama galia <25W ? valdymo grandines itampa <250V ? valdymo grandines srove <10A ? maksimalus valdymo grandiniu (bateriju pakopu) skaicius 12 ? sroves kilpos ivadas 1 ? sroves kilpos išvadas 1 ? ryšio linijos nuo REEKS 4.5 iki skaitiklio ilgis, kai varta 0.072 Om/m <500m ? ryšio linijos nuo kontrolerio iki personalinio kompiuterio ilgis, kai varta 0.072Om/m <2500m ? duomenu apsikeitimo tarp skaitiklio ir kontrolerio greitis, bodu 4800...19200 ? ryšio su personaliniu kompiuteriu greitis 4800 bodu ? minimalus matavimo prietaiso apklausimo periodas ~ 1s ? maksimalus matavimo prietaiso apklausimo periodas < 4min. 15s ? maksimalus prijungiamu matavimo prietaisu skaicius 2 ? maksimalus sugrupuotu loginiu bloku skaicius 2 ? vieno matavimo prietaiso apklausimo trukme 1-3 s ? darbine aplinkos temperatura -15…+45°C ? darbo trukme neišjungiant neribota ? matmenys (mm) 144x144x102 ? Montavimo kiaurymes matmenys (plotis/aukštis/gylis), mm 136x138x120 Valdymo bloko REEKS 4.5 programine iranga leidtia: - suformuoti viena arba dvi nepriklausomas reaktyviosios galios kompensavimo sistemas (blokus), priskiriant kiekvienai iš ju prie valdymo bloko prijungtas kompensuojancias baterijas ir elektros matavimo prietaisus (MP); - kompensuoti reaktyviaja galia naudojant rankini arba automatini valdymo retima; - atlikti sistemos parametravima naudojantis valdymo bloko klaviatura ir skystuju kristalu indikatoriumi (LCD); - kontroliuoti sistemos darba naudojantis LCD indikatoriumi; - vykdyti monitoringa, t.y., registruoti tinklo reaktyviosios galios, itampos, apkrovos sroves pokycius, viršijancius parametruojant nurodytas vertes; - kontroliuoti sistemos darba per „sroves kilpos” linija palaikant ryši su personaliniu kompiuteriu; - nustatyti kiekvienam skaitikliui prijungtam prie REEKS 4.5 individualu nuskaitymo greiti; - slaptatodtiu apsaugoti valdymo bloko parametravima; - REEKS 4.5 valdymui naudoti išorini terminala, jungiama prie „Console” sasajos. Valdymo bloko ivadai ir išvadai Reaktyviosios galios kompensavimo sistemos valdymo blokas REEKS 4.5 instaliuojamas arti kondensatoriniu bateriju. Elektros matavimo prietaisai (elektros skaitikliai) gali buti nutole iki keliu šimtu metru – ju duomenys nuskaitomi per dvilaide “sroves kilpos” ryšio linija. Pagrindiniai valdymo bloko išvadai yra prietaiso galineje sieneleje, ju paskirtis, išsidestymas, tymejimas ir jungimo prie išoriniu irenginiu schema pateikti 2 pav. 2 pav. Kompensavimo baterijos prijungiamos automatiškai distanciniu budu. Kiekviena kondensatorine baterija turi tureti tarpine rele magnetiniam paleidejui, kurios valdymo grandines vienas laidas jungiamas prie tinklo fazes, kitas - prie vieno iš kontrolerio REEKS 4.5 išejimu. Valdymo bloko priekinio skydelio elementai Valdymo bloko REEKS 4.5 priekiniame skydelyje išdestyti elementai ir ju paskirtis nurodyti temiau pateiktame paveiksle. Darbo tvarka Instaliavus reaktyviosios galios kompensavimo sistema pirmiausia reikia atlikti valdymo bloko REEKS 4.5 parametravima. Visas parametravimo operacijas galima atlikti valdymo bloko klavišu ir LCD pagalba. UAB “Elgama sistemos” taip pat papildomai tiekia specialia kompiuterine programa (jeigu tai numatyta teikimo sutartimi), kurios pagalba parametravimas atliekamas per ryšio sasajas prie sistemos prijungtame kompiuteryje. Šiuo atveju, kompiuteriu taip pat galima stebeti ir registruoti visu prie sistemos prijungtu skaitikliu kaupiamus duomenis bei matuojamu dydtiu momentines vertes. Tam tikslui gali buti naudojama UAB “Elgama sistemos” duomenu nuskaitymo ir atvaizdavimo programine iranga Enersis NG. Atliekamu operaciju eigai ir sistemos kontrolei, valdymo bloke pasirenkami parametrai atvaizduojami 4 eiluciu LCD. Temiau pateiktoje schemoje parodyta REEKS 4.5 meniu langu struktura: Blokai Baterijos Skaitikliai Kiti nustatymai Prietaiso numeris Gamintojas KOMANDU MENIU Darbinis režimas Q liekanos Apklausos ir matavimai Palaikoma Q Q kontrole Q kontroles valdymas Q atjungimas Blokai Jungimas Nustatymas Baterijos Momentines reikšmes Skaitikliu numeriai Skatiklio versija Itampos kontrole Sroves kontrole U kontroles valdymas I kontroles valdymas Kontrole Skaitikliai Automatinis valdiklio ijung. Ryšio portai (sasajos) Parametru bolokavimas Slaptažodis Kiti nustatymai Temiau pateiktoje lenteleje parodyti svarbiausi meniu langai ir paaiškinta ju paskirtis: REEKS 4.5 Ver: 4.06 2005-02-17 >Komandinis MENIU< Blokai Darbinis režimas Bl. Mat.k. vid. galia 1 -- ------ kVAr 2 -- ------ kVAr Pirmojo ir antrojo bloku registruojama reaktyvioji galia po kiekvieno matavimo Q liekanos Bl. Induktyv. l. Talpumin. l. ,kVAr 1 005 002 2 008 001 Nurodoma leistina maksimali reaktyviosios galios deviacija nuo meniu Blokai/Palaikoma Q užduotos reikšmes Apklausos ir matavimai Bl. Apkl. periodas Matavimu k. 1 06 s 05 2 07 s 05 Nurodomas laiko intervalas tarp dvieju kreipimosi i elektros skaitiklius, taip pat matavimu skaicius, kuriu rezultatai vidurkinami ivertinant apkrovos reaktyviaja galia. Palaikoma Q Bl. Palaikoma Q (kVAr) 1 001 2 000 Programuojama pastovi reaktyviosis galios dedamoji Q kontrole Bl. Induktyv. r. Talpumin. r.(kVAr.) 1 100 075 2 100 050 Maksimali neregistruojama reaktyviosios galios deviacija Q kontroles valdymas Bl. Busena 1 Išj. 2 Ij. Galios monitoringo ijungimas/išjungimas -Q atjungimas Bl. Busena 1 Išj. 2 Ij. Esant reaktyviosios galios perkompensavimui, valdiklis automatiškai atjungs dali bateriju, kad butu panaikintas perkompensavimas Baterijos Jungimas Bus. Nr. Blokas Galia (kVAr.) Išj. 1 1 010 Ij. 2 1 010 Išj. 3 1 020 Ij. 4 1 030 Išj. 5 1 040 Išj. 6 1 020 Išj. 7 2 010 Išj. 8 2 005 Išj. 9 2 010 Ij. 10 2 020 Išj. 11 2 030 Išj. 12 2 050 Baterijos rankinis ijungimas/išjungimas Nustatymas Nr. Blokas Galia (kVAr.) 1 1 010 2 1 010 3 1 020 4 1 030 5 1 040 6 1 020 7 2 010 8 2 005 9 2 010 10 2 020 11 2 030 12 2 050 Bateriju priskyrimas blokams Skaitikliai Momentines reikšmes Bl. 1 1sk. 2sk. 2 1sk. 2sk. Elektros energijos skaitikliu momentiniu duomenu peržiura L1-----,- kVAr L2-----,- kVAr L3-----,- kVAr ?------,- kVAr Q - reaktyvioji galia L1-----,- kW L2-----,- kW L3-----,- kW ?------,- kW P - aktyvioji galia - srove - itampa L1----,-- A L2----,- A L3----,- A I L1---,--- kV L2---,--- kV L3---,--- kV U Dažnis --,-- Hz - dažnis T --- oC - temperatura Skaitikliu numeriai Bl. Sk. Nr. 1 1 000661 1 2 007753 2 1 010109 2 2 000000 Sistemoje naudojamu elektros skaitikliu gamykliniai numeriai, ju keitimas Taip pat ryšio sasaju, prie kuriu prijungti skaitikliai, numeriai Skaitikliu versijos Bl. Sk. Tipas Nuskait. greitis 1 1 LZQM 4800 1 2 EPQS 9600 2 1 EPQS 9600 2 2 LZQM 4800 Skaitikliu tipo bei nuskaitymo per sroves kilpa greicio nustatymas. LZQM atitinka ir LZKM bei EPQM skaitikliu tipus. Kiekvienam skaitikliui gali buti nustatytas skirtingas nuskaitymo greitis Itampos kontroles valdymas Bl. Sk. Busena 1 1 Išj. 1 2 Ij. 2 1 Išj. 2 2 Išj. Itampos monitoringo ijungimas/išjungimas Sroves kontroles valdymas Bl. Sk. Busena 1 1 Išj. 1 2 Ij. 2 1 Išj. 2 2 Išj. Sroves monitoringo ijungimas/išjungimas Itampos kontrole Bl. Sk. U min U max (kV) 1 1 000.000 001.000 1 2 000.000 001.000 2 1 000.000 001.000 2 2 000.000 001.000 Maksimali neregistruojama itampu deviacija Sroves kontrole Bl. Sk. I max (A) 1 1 0010.0 1 2 0000.0 2 1 0010.5 2 2 0000.0 Leistina maksimali srove Kontrole Q U I 00 00 0 Atvaizduoja esamas parametru vertes Kiti nustatymai Automatinio valdymo ijungimas Ijungiamas/išjungiamas automatinis kompensavimo režimas Ryšio portai CLin 4800 b/s Sroves kilpos sasajos ivado greitis Parametravimo blokavimas Klaviaturos atid. PIN **** Valdiklio parametravimo atblokavimas Slaptažodis Naujas 0000 Valdiklio slaptažodžio ivedimas (keitimas) parametravimo blokavimui Prietaiso numeris Prietaiso Nr.: XXXX 4.06, 06.08.28 Valdiklio identifikavimo numeriai Gamintojas Elgama Sistemos http://www.elgsis.lt Informacija ir nuorodos apie gamintoja Kompensavimo parametru ivedimas Atliekant kompensavimo sistemos valdymo bloko parametravima, turi buti prijungta jo maitinimo itampa ir atjungta itampa bateriju valdymo grandinese. Visuose valdymo bloko programos languose parametru keitimui reikia: 1. nustatyti reikšmes pasirinkimo tymekli (?) ties keiciamos reikšmes 2. mygtuko “Enter” paspaudimu nustatyti reikšmes redagavimo busena. Reikšme taps patymeta mirgsianciu redagavimo tymekliu ( _ ) 3. redaguojamo skaitmens poizcijos ir jo reikšmes nustatymui reikia naudotis klavišais ?,?,?,? 4. mygtuko “Enter” paspaudimu redaguojama reikšme išsaugoma; mygtuko “Cancel” paspaudimu pakeitimai neišsaugomi. Bet kuriuo atveju, vel parodomas reikšmes pasirinkimo tymeklis (?). Reaktyviosios energijos kompensavimo parametru sustatymui programos lange pasirenkame meniu: - nurodoma kiekvienos prie valdymo bloko prijungtos baterijos galia ir baterija priskiriama I arba II virtualiam blokui. - nurodoma leistina maksimali nekompensuojama I ir II virtualaus bloku reaktyvioji galia. - nurodomas I ir II virtualaus bloku kreipimosi i elektros skaitiklius skaicius reaktyviosios galios Q reikšmes suvidurkinimui, taip pat laiko intervalas tarp kreipimosi i elektros skaitiklius. Galimos reikšmes (1...255)s. - Šis parametras nusako reaktyviosios galios reikšme, kuri lieka (atsiranda), po bateriju ijungimo. Kontroleris, koreguodamas bateriju ijungima, visa laika stengsis palaikyti šia galia. 0 tarifas kontroleryje nustatomas ijungimo momentu, kai kontroleris negali nustatyti galiojancio tarifo iš skaitiklio informacijos. Kompensavimo balansa galima keisti nuo –32000 iki +32000 kVAr. - Ivesti kiekvienam virtualiam blokui I ir II priskiriamu papildomu elektros skaitikliu gamyklinius numerius. - Ivesti kiekvienam virtualiam blokui reaktyviosios galios ribas, kurias viršijus bus išduodamas perspejantis signalas ir daromas irašas ivykiu registre. - Ijungti/išjungti meniu nurodytu parametru kontrole. - Ivesti kiekvienam virtualiam blokui priskiriamu elektros skaitikliu gamyklinius numerius, taip pat nurodyti, prie kurios ryšio sasajos prijungtas kiekvienas elektros skaitiklis. - Ivesti kiekvienam skaitikliui itampos ribas, kurias viršijus bus išduodamas perspejantis signalas ir daromas irašas ivykiu registre. - Ivesti kiekvienam skaitikliui maksimalia srove, kuria viršijus bus išduodamas perspejantis signalas ir daromas irašas ivykiu registre. - Ijungti/išjungti meniu nurodytu parametru kontrole. - Ijungti/išjungti meniu nurodytu parametru kontrole. - Suvienodinami elektros skaitikliu ir kontrolerio duomenu apsikeitimo per sroves kilpos sasaja greiciai. Skaitikliu ryšio greitis nustatomas gamykloje arba ji iveda energija tiekiancios organizacijos atstovas (atsitvelgent i eksplotacijos salygas ir vartotojo pageidavimus, pagal nutylejima – 4800 Bodu), todel parametruojant valdymo bloka reikia nurodyti kiekvieno skaitiklio ryšio greiti. - ijungiamas automatinis kompensavimo retimas. Atlikus šiuos nustatymus, reikia patikrinti, ar veikia ryšys tarp elektros skaitikliu ir valdymo bloko. Prieš tai reikia patikrinti, ar teisingai sujungtos prietaisu ryšio sasajos, t.y. ar ant skaitiklio sroves kilpos gnybtu 14 ir 16 krenta 3...4 V nuolatine itampa (jei parodymai apie 1..2V, pajungiamus prie sroves kilpos gnybtu laidus reikia sukeisti vietomis) ir isitikinti, kad prie elektros skaitikliu prijungta tinklo itampa. Ryšys su kiekvienu skaitikliu tikrinamas meniu nuosekliai pertiurint visu prie sistemos prijungtu skaitikliu momentinius duomenis. Neleidžiama ijungti automatinio kompensavimo režimo, jeigu nera ryšio tarp elektros skaitikliu ir valdymo bloko ! Jeigu valdymo blokas nuskaito skaitikliu momentinius duomenis, galima prijungti kompensuojanciu bateriju valdymo itampa ir pradeti automatini reaktyviosios galios kompensavima. Papildomos valdymo bloko funkcijos Rankinis valdymas Jeigu apkrovos pobudis tinkle ilga laika nekinta ir automatinis reaktyviosios galios kompensavimas nereikalingas, valdymo blokas leidtia pereiti i rankinio valdymo retima. Tokiu atveju pasirenkame meniu ir, vadovaudamiesi LCD dialogu, prijungiame norimas kondensatoriu baterijas. Elektros skaitikliu momentiniu duomenu peržiura. Operacija atliekama naudojant meniu . Bateriju busenos tikrinimas Operacija atlekama naudojant meniu . Valdymo bloko programa leidtia distanciniu budu nustatyti, ar prijungiamos kompensuojancios baterijos, diagnozuoti, ar ju galia turi realiai galima verte. Realios bateriju galios tikrinimas. Meniu leidtia apytikriai išmatuoti prie valdymo bloko prijungtu bateriju galia. Matavimo rezultatai bus tikslus tik tuo atveju, jeigu tinklo itampa ir apkrova yra pastovus. Gamintojo garantijos Garantinis valdiklio aptarnavimo laikas - 12 menesiu. Jeigu vartotojas laikesi temiau nurodytu taisykliu, garantinio aptarnavimo metu sistemos aparatine dalis ir aptiktos programines irangos klaidos taisomi nemokamai : ? nenutraukti ir neuttrumpinti jungianciu ryšio liniju, neleidtiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai ju sujungimai su telefono, elektros tinklo ir kitomis sistemai nepriklausanciomis linijomis; ? keiciant sistemoje esancius elektros skaitiklius, ju parametravima arba išsidestyma sistemoje, butina apie tai informuoti sistemos gamintoja ir gauti jo sutikima; ? nejungti prie kontrolerio REEKS 4.5 valdanciu išejimu apkrovu, viršijanciu šiame aprašyme nurodytas leistinas; ? nepateisti aparatines irangos spaudu ir lipduku. Garantinio sistemos aptarnavimo periodo metu gamintojas nemokamai pateikia naujas to paties programinio aprupinimo versijas, kuriose ištaisyti naudojant pastebeti trukumai ir jei Vartotojas apmoka ELGAMA SISTEMOS specialisto komandiruotes išlaidas. Gamintojui su Vartotoju sudarius atskiras sutartis, pastarajam gali buti perduodama papildoma programine iranga. Pasibaigus sistemos garantinio aptarnavimo laikotarpiui, ut atkira atlyginima gamintojas atlieka technini sistemos aptarnavima ir programu papildymus. Reaktyviosios elektros galios kompensavimo sistema (toliau – sistema) skirta automatiniam kondensatoriniu bateriju ijungimui i kintamosios elektros sroves tinkla, kai jame yra reaktyvioji apkrova. Ši sistema gali buti panaudota prekybos, pramones, žemes ukio ir transporto imonese, kuriose naudojami irengimai generuojantys reaktyviaja galia. Šiame Vartotojo vadove pateikta: kompensavimo sistemos valdymo bloko technines charakteristikos, sistemos apibendrinta strukturine schema, instaliavimo ir naudojimo instrukcijos. Sistema irengia ir eksploatuoja elektros tinklu specialistas, turintis darbo su žemos itampos (iki 1000 V) elektros irenginiais patirti, ne žemesne kaip VK elektrosaugos grupe ir susipažines su šiuo Vartotojo vadovu. Kadangi sistemos darbui reikalinga elektroniniu aktyviosios ir reaktyviosios elektros energijos skaitikliu informacija, nuskaitoma per elektrinio ryšio sasajas, jos instaliavimui reikia gauti elektros energija tiekiancios organizacijos sutikima. Elektros energijos skaitikliu elektrinio ryšio sasaja yra kontaktineje kaladeleje po plombuojamu gaubtu, ir tik energija tiekiancios organizacijos atstovas turi teise pašalines plombas nuimti kaladeles gaubta ir prijungineti laidus prie skaitikllio kontaktu. Taip pat tik elektra tiekiancios organizacijos atstovas, esant reikalui, turi teise atlikti skaitiklio ryšio sasajos nustatymus. Iranga Reaktyviosios galios kompensavimo sistemos pagrindas – mikroprocesorinis valdymo blokas REEKS 4.5. Prie valdymo bloko jungiami matavimo prietaisai (elektroniniai aktyviosios ir reaktyviosios elektros energijos skaitikliai) ir kompensuojancios baterijos. Valdymo blokas geba nuskaityti šiuos elelktros energijos skaitiklius: LZKM, LZMF, LZQM, EPQM ir EPQS. REEKS 4.5 valdomas rankiniu budu, turi 6 klavišus ir skystuju kristalu indikatoriu (LCD), kuriame atvaizduojami meniu variantai, matavimo prietaisu (MP) parodymai bei pasirenkami sistemos parametrai. Papildoma sistemos aparatine ir programine iranga leidžia kontroliuoti jos darba kompiuteriu, distanciniu budu atjungti kompensavimo baterijas, kompiuteriu priimti elektros skaitikliu duomenis. Atskiri sistemos mazgai (kompiuteris, elektros skaitikliai, kondensatoriu baterijos) gali buti nutole vieni nuo kitu iki keliu šimtu metru, ryšys tarp ju palaikomas per dvilaide 20 mA “sroves kilpos” ryšio sasaja.        >+  >+ * >+ ,           4   7             .  0 "  0 . !    0 %  4  0 . ?  ?    0 4 ;  0 -      1   1 +      1 +     1 @!       1        ! A    B    ?  B       8      8      "#    ?  6          +     * $;   * %   '?(   ,     ,       , %7B0   '    ( 7 "     7   ! 7 C   7 +4  7 24  ; 7 #       0   1    "$      D %    D +    B %  &  "' %    '?( 8           *6    ! *    **    ** +     *, "      *7   &  ( #    *0   *1  ; *1 C    *D    *B   *B A          *8 )       ,6 E  ,     ,*    ,*    ,* .   ? '( ,, .   ? '*( ,, .      ',( ,, .      '7( ,, @      '0( ,,    '1( ,, )    'D( ,, .     !'B( ,, &'?(         ,7 %     ,7 -   ,0 -    ,0 -    !4 ,0    !4 ,0 +     ,0       ,D -    !4 ,D    !4 ,D .;  ,D      ,B  ,8    ,8 ?   ,8    ,8 "    76 F    ?G4! H 7 .   ! 7* +   7* .  ?   7, .    7, @    '    ( 77 .   77 "     77 "    70 4%$F 70 . 4".-6 70 4   71 . 4   7D >+  >+ * >+ ,  %   ,65615888 .    5 *56D5888 &'?(  > 6566I     5 *56B5888    J  5 ,656B5888 ,65J        5 ,5615888 .   3 5 *55888 E      5 *,56,5*666 "       0 5 *5685*666 #     5 **56*5*666 . 3    5 *656,5*66 K      > ##5 675675*66 %7B0  5 **565*66 @         06);  5 *B565*66*     3 5 *56B5*66* 4   H    F< 3   5 **56B5*66*       5 *,5685*66*    ? 2@5   ) & !   ;;  7B       06         0 * +&,    - @; 0, K    0,  .    H 07 A     07   07     07 K  ; 00 -;   00       / -   5 E         4!     4       5L      4    ?     5 K      4       4!  4   J   5+     ?  J  4!     4    45      ?    4    4  5       ?            J     ? 5-         4 J  4   ? 5                +4!       J   4!   J     J  J !  ! 5E     ? J     4  4!   J4!  4    ? 5    4!  J 9 M ;     J M             J M H H 4   H  ';5J          H J 4  ;  !J( 44   ';5J    J       (5 .     4J       ?5 -          5 .       '   @5 56*656,65N(  ?     O.3P   5 0 1 2      3 &      4 3 & ,,3     5      Q       4!    J            5 Q     4!     J      5.4 J       4!      5 +   R JG   J  J    4     ! J 4    HJ  H 9 M G   H4 H  4  ? HJ  HJ?  H3   ; H  5 M G   H4 H   ? !H4  H   5  >+  >+ * >+ ,       A    H? H5 Q 4 ?   J?  3 J   4    5   5       >+  >+ * >+ ,      %  O.3P               ; !  H'?( ?   06<16);  5.         O.3P J   4!    4  5 .  4!   ,66-  J06<16);      ? 5 L J    ;      9 RA  ;2*2,J R  ;  2 J R"J R   ' <  ( R   '  <  ( R@  3  585  R@ ? 3  585  )    G   ?  4   5            45    ?      ? J    4!   ?4H4   ?H '1J,(5       55<055<    J?H      5 %         5 "       J      ?J      ;  5    .      H J  4  ?     5   HJ  4 4!  5 E        J       5     %  4 44!     5         . ?   ?    4!    J?    5 "  ! ? J    !  5 !     " -   J    4! ;         4 5 #    .                   'CC.%S(5 .           5        >+  >+ * >+ , $ %       ;  06); 4 16);      44 5C    ?  ?  G  H ?  ; 2* 2, '  2@( 4    ;  2       5 +  H G    4   5 +            J? R     J                5 T      9    3   A ? 3           %        %          &'?( $ ?  K4!;    9 +     J 4            !5 - O.3P   ? H   ?J4 ;   ? 6 5 &      - O.3PJ?           ?        J  HHJ  4!      H '?(5 E    '?(      '?(J?  4         4;  5             ? 4          4   5 E               HH HH HJ     5 &  .    O.3P J       4!   4;   5 %         J  ;    J    ?  ?5 %                  4  5 $;          4 5 '          !      J            5 $          5 “Prophi”       >+  >+ * >+ ,               !" #   $?%                    !  "#   $?%    "#  & &      Modbus arba Profibus-Master '(                    !" #   $?%                 !'   !  "#   $?%    "#  & &      Modbus arba Profibus-Master '(                 ) >+  >+ * >+ , (    )   %  O.3P ?   4       5            45                             *+,- *+,- *+,- *+,-                             *  ' +  ' +  ' +  %         ;  06); 4 16);      44 5    ?     ? J  4!   ? 4H4   ?H'*556(5 0 1 *  3   6   , 7      4 &      &      5 %    4?       G5E       ;?  J      4   4   ? J  ? J   ?   5 E ?     J     5E         4!    J           J     5 "Prophi" 0,01 .. 5A ../5(1)A L1 L2 L3 PE k l 2 .. 10A k l L2 L3 ./. (0  1  ! 1   (      ) #     2  L l K k A k l       >+  >+ * >+ , 3           55<0455<     5 E   4!      O.3PJ4    J     4!  5 (              *+,-       E  O.3P      J 4!    4         5 (     #   L l k K l L K k AK AL BK BL k l k l   4        4      *+,- 0 1 E      J   4!  4     5 ./5 (0  1  ! 1   (     ) #     2  *+,-       46 >+  >+ * >+ , (         %    -  O.3P  4!     J       ? 5 -O 878P J     ? 4!    ;  5-O 879P J     ? 4!   ; 2   @5 .   ?J  ? J                      5   ?               J ? 4!    '*5556J    (5 0 1    ? 4!   ?  J     O.3P5 .    ?                  6U 4            0U5  ? J      ?   4 J? 44!         5 0 1 E ?           H  GJ  5 E     ?        4 JO.3P? H45 E ?     ?   J4!          5 0 1 +  ? 4!    ; J    5 "Prophi" 0,01 .. 5A ../5(1)A L1 L2 L3 PE k l 2 .. 10A k l L2 L3 ./. (0  1  ! 1   (     ) #     2  ./5 (0  1  ! 1   (     ) #     2  *+,-       >+  >+ * >+ , 44        2?       4 '<04< (5  HJ4!?  J             J         5  ? J  O.3P       HJ            5 .4 J                6J?         5 E !       J O.3P               65           ;9 .;     *66<0 O.3P     76 .;*     066< O.3P     066 .;,       666V666< O.3P     *666 0 1 @ ?    4 4!? 5 !    E  ?   O.3P     3 J              5                H  4 H H5 $  9 R A               5 R     4 ' (    5 0 1 E      J   4!  4     5 F0,2A “Prophi” 1 2 3 C1       4 >+  >+ * >+ , &  %   O.3P4!?    *      5 +      4!   4;5 +     ?   R  J;R       5 A 4!?     ? O.3P     H  3 H5 %    +          4!  ; O%   P5 “Prophi” C1 1 2..10A 2 3  06  *+   "#  , 0 1       3 ,4     6 4&      35 0 1 % ;  ? 5 0 1 E  06);;     J         W * "   .   J    ?   ?J4!     ;  5 $;  ?         H?  5 476   " "  *-     "#  , +       A      4!9     J    5        4!9     J    5 $    9      9 R     5 R ;  5 +  9 R@      5 R +            5 R         5 RA      5 R   4 ' (  5 %   9 R    ?      5 R      5 R .            ? 5 13 14 T6,3A       >+  >+ * >+ , 4  ,?-  .  ? J   4 ? J4 ? 5 E ?   ? J   ? 5 E ??  H  B0 *10-? '    (J   ? 5 15 16 ?1 ?2 “Prophi” )7   " +  $?%   # .   '!  H(4    4  '?(         '?( 5 ?1 cos? ind 1 2 3 ?2 cos? ind 1 2 3 T     '?( T     '?*( $  '?(      $  '?(      !  .               4!         5       J            5 @%L HJ      ?? 5+   ?      J   4   5  06 .  "#    # !    +  J       5@J    J J;J      !  ?6X&J     4   5 Error Prog       4 >+  >+ * >+ , ./0 1  ,   - #    .    ;      4!            9 64%$F'  ( . 4".-6'  ( @4 HJ        J. 4 HR *     5 %      - ' 4 (     5 -        4!  ,* 4  5 +      4     4  4! 4   ;5 -   O.3P           5 C    ,*   4  J        4!    H '   H(5   .   %7B0        4 5+4!    J 4    44!  4   5 +4  3    "  4   4  !  4    5     !   4 ?5 +4    %!  %! L - ,010   66,6   ' > ,*6);( ' Y66 );( $  Z,6#< Z16#<     Z6 < R K ! = 6J,7 * = 6J** * '[K**( '[K*7( &  .          H H  4 ?' ( ?    "   ' 4<( +4  !  8J1 8J* 8,JD0 BDJ0 066 066 %!  *66 *66 *66 666 766 *66 %! L *66 *66 *66 166 *66 D6 2   "  E    O.3P      4  J   4     4! 4  ;5%   ;    O.3PJ4!  S@5 +/01    392R 221R 392R 23 22 21 A B +5V ON OFF “Prophi” .  (89  :(  :(        >+  >+ * >+ , 4 3           $       4! E    5 .    <     5 .   <   ? 2*2,5 .   <    5    <      5 &'?( > 6566 .    <    '?(5 @     J '?(   5 O.3P ? '?(J          HHH5 O.3P      J  5      5 O.3P6J*6J7 ? '?(5 .     5 @   5  ? 5 .    '6J    (5             5  @        5 5    ;545 @!      55    4 5 +     5 @  ?     5 @     5 @  ?     5 @    ? <4   5 A           5 @    ? <4   5      4 ' (   5    Z6 5 .   ? 5 $    545 @    ? 5 @      5 @     5     ?        5 @   ?         5 .     H             5     5    ?  6U             H   G5        ;  5     ; 22,5 .   5         ? H5 .        G5 .   ?    G5 .   ?       5 .   ?       5 .        G5 .   ?       5 .          H5 '       ( .          H5 '       ( .            ?  H5 .       5 .        ?    G5 .        ?    G5      H         5       4 >+  >+ * >+ ,   E       J           J 4     5 +      H 3G 4HJ!      H  H9  .    H '           (J .   ?'        (J .  ? HJ    ?   G  $     '      (   H5 E!    9   ?  ? 6D966  0966    ?  6D966  *966 E;  K 4) - ./  ",01,,23 $ 3 49  5: ;# / "< '/(7(( # 59 '6 17 7( 817*,6 5 9 :;5       >+  >+ * >+ , 4 (   .  O.3P        J       4      5 E       J  H       9     J    J     J         5 ?1 ?2 learn 1:1... Prog          4    J             4    5        4  J   J J   G ?5 @                 HJ         HJ     4 O.P5.   H*J    HJ !4!   G      H5                   !         4 5    9      4! J     '?(   J        J  0             4      5    H * ,J ;      5 C; 4   ?  H9 !      J  * H  HJ .      G     5 cos? ind 1 2 3 ?1      $  '?(      %    !     ,         *     5 2      4  H    5E        H HJ 4 G   J   4       5 E            J0      ? ?  H5 k VAr ind 1 2 3 4 5 .   %    %        4) >+  >+ * >+ , & 1  Prog Prog Prog        %    .      %              *   *                              .    .    .    .    .    .    .    .          ?      V     R     \6   <6       ?      V     R     \6   <6 .    H       >+  >+ * >+ , 43          4   J    J 9 R     '?(J R     '?*(J R          J R   !J R       J R  J R  J R    '  (5 ?1 ?2 learn 1:1... Prog . H   J 4!   5.      ?     H     5 E  ?J       ?    H   ? ?5 .      ?     H 9                *     ,?-       O.3PJ ?        J  H?   H   H5 C; 4    H'?(   H'?*(5  4    '?(        '?(5.      '?(  ?        '?*( J ?    5 ";9 65B6556665B65       '?(         '?(    5 .;9 cos? ind 1 2 3 ?1 cos? ind ?1      T     '?( .    *     H  HJ    ?  H5     HJ         '?(  5    H*J     J ?    5      4 5    H,J      H?  5  *     H  H5 .  ? ?  H   4   5 cos? ind ?1 cos? ind 1 2 3 ?1      %    %    '?( k ?1 ?2 learn 1:1... Prog       6 >+  >+ * >+ ,    1   1  .       ?    4< 0J4<    5  J   4!     J             H5 E           ?     J 4!    4          5 .;9066<0               9 06690>66 $4!            665 .;*9*66<               9 *669>*66 $4!            *665 .;*9     $    *66<0 $   * 766<0       0V0<0            9 '*66V766(90 16690>*6 .   .;9         666    HJ                H5            45      ?J  ?   5      4  5    H,J     H?  ?5 E              666J          5 .;9 $     >*66 *66 > 5*66 "    O5*66 P5 $ 5               >+  >+ * >+ , 4      1  +     4 J  O  P    ; 4     !4 H   5 C;  4!   9 R+     J4! 16     5E           J        ,    =     >)  + ?5 R.            5 R   ?  4!  ;    @5 RK     4! 45     !?  9 "@%) &  +&,  Q                4   ?   5 (@%)  3    Q               5 C;  4!   9 R+      06  ?    ?  5 R 4!  U    ;5 0 1 . J   !4!      5 K4!      9 ## R   5  RCJ    !5 * RC*J      5 , RCV*J    !     5 learn      HJ          4  5    H,J       H '##JJ*4,(5 .   HJ   H5  4  4 5-    !  H5          H ?   5 H?            H5      4!  J         5 .4     J            J;J*D6X5       5 .16   ? ?  H5 *   H  HJ    5 learn Prog 1 . 2 . 0 . 2 . 2 . 2.... 1 . 2 . 4 . 8 . 8 . 8....        >+  >+ * >+ ,      R     5       ?       H5                   H5E !          HJ            5 +     H          5   68888  .; .       >6     > 99995555 -    9 6  .;* .       >*6     > 9*979B9B5555 +   9 5   >*6  *5   >76  ,5   >B6  75   >16  05   >16  55 .;9+        HJ       H5            45    H*J      ?J  ?   5      4  5    H,J     H?  ?5 E 4   J         5 k VAr k VAr ?1 ?2 learn 1:1... Prog                    4 ?        ?5 +             5+      ??          5 @ ;968 .; T   9*979B9B9B555J          O*979B9BP5 1:1... 5    05    %    5 .;* T   9*969*9*9*5555 +          O*969*9*P5 5    05    %    5 E     6 J  9 5   >6  *5   >*6  -5    A# 75   >*6  05   >*6  55 .;9        HJ          H5            45    H*J      ?J  ?   5      4  5    H,J     H?  ?5 1:1... ?1 ?2 learn 1:1... Prog               >+  >+ * >+ ,  ?1 ?2 learn 1:1... Prog &  %     O.3P 4!?  *      5 +    4! 4;5 +     ?    R  J ;  R        5 A 4!?   ? O.3P     H 3 H5 .       !  J  O.3P4!  9 5$     *5$ ;   ,5 J;         ?     *5 .            4!   5 .                   J;    R        5 $;       J           H5$;   J        J     6 5 +      Variety 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 3R R R R 3T T T T 6R R R R R R R 6T T T T T T T 6R6T R R R R R R T T T T T T 12R R R R R R R R R R R R R 12T T T T T T T T T T T T T - +     $>$;   %>%     #2   "#    & ?1 ?2 learn 1:1... Prog .;9O.3P*    6 *  ;    5 +        ;        5    HJ           H5            45    H*J      ?J  ?   5      4  5    H,J     H?  ?5 +          .;*9O.3P,;   .   J  ,;     5+      ;           5         H5            45 T  *  W    H*J      ?J  ?   5      4  5    H,J     H?  ?5 +                 >+  >+ * >+ , .;,9O.3P1%1$1;    1     $ 4!    ;   1    5 %             J ;              5 C9%     5     J   HJ              5 T   1  J       5 C9%     5 $;                5 .    H J            5 "4    H*5            O#N  P'    (5    H,J         H5 Q    'D(      H*5.   H J   5 4            5 E     J    4!    * ,5    H *J      ?J ?     5    4 5    H,J     H?  ?5 E 4    J  H,  H    65$       5 Prog Prog k VAr 1 Prog VAr 7 Prog 4  #      A   ;            0  5 "    ?      5 @ 4      9 "  !   J +         .;9"        HJ              5            45 .   H,J         H5 $ OP4 5 .   HJ                H5            >+  >+ * >+ ,  1 2 3 Prog 1 2 3 Prog cos? ind 1 2 3 5 6 12 ?2 1 : 2 : 4 : 8 : 8 : 8.... (            4   J       4 5 .             H,5.  HJ  HH  H      5         9 #   J   J %   ; J C   J  J5*5 J  J A        J )     J $;  J   J %    J &'?(        J -  J      J     J J "   J F    ?G4! HJ .   !J .  ?  J .      %7B0   Prog 3     .        4!     5 #     4!    5 #   ?  ? ?  H5 $ ?       J    '   (                 5 + 4!      J      4!               5 .;9    Prog 5     '  ( %    *5     '  ( ,5     '  ( +   J ?   .;*9#        T?    J*, T?    0J1* $  '?(   65815 T    '?*(5 .;9#        HJ          H5 L      5 .   H,J ?    H   H5 .    H*J      H H5 .   H J      HJ     H,J?  ?       H5 -     ?5        >+  >+ * >+ , (      R  J            5 @;96*66       !       4     H5 $;             ?    J  ;     J   ?  ?5 .;9              H,J       H5.    H J             5 .     ;      16        5    H*J      ?J  ?   5      4  5    H,J     H?  ?5 .  HJ       5   H,J           5 s Prog s Prog !  "   ;  R       J   ?     H H5 @;96*66    ;          J     ;  5 .;9 ;             H,J     ;  H5.    H5 .   ;    0   ;   5    H*J      ?J  ?   5      4  5    H,J     H?  ?5 .  HJ       5   H,J           5 Prog s Prog s       >+  >+ * >+ ,  L1 M G L2 L3 k l         @O      HPJ        ? H G5 K   9C   >O##P C   >O##P' ( E        4 4  J       5 C   >OP'?( E ?      '     (  J      4!   J         5 .   .;9C             H,J         H5 .   HJ      H5 $ OP4 5 .   H *J O     P       H O##P 4J    H,J   HOP5 .   H J      HJ     H,J?  ?       H5 Prog Prog E        J 9  5 K        ?5         5  45 K             ?5    5  5 K       ?5 -           4J   J        5 K   9              ' 5(J   R        5 $               5 E           H4  O##PJ    45.           5-        ?       5 .            5 .4 J    5$ J  5J  & &      ,   > ?5 3 #  #    #&          *+,-                ) >+  >+ * >+ ,      R          5 H       ?        H5            66665 @;968888  .;9             H,J      H5.   HJ     H5.   ;   6     5    H*J      ?J  ?   5      4  5    H,J     H?  ?5 .  HJ       5   H,J           5 k VAr 1 Prog k VAr 1 Prog     "  4  4            4!    5                5      4             5                  5        5 E       J              5 0 1     4 ?J       ;          5$               ?5 +       4    5 @ ;960U .;9             H,J      H5.   ;        0JDU 5.  4 1U  5 % 1 Prog E  4!         J   H*J        H    ?5 +            H5    H*J      ?J  ?   5      4  5    H,J     H?  ?5 .  HJ       5   H,J           5 1 Prog % *5    % 2 Prog       >+  >+ * >+ , 3 )    1   1  E     ?  O.3P    ?   J      ?          H5 Q            5   A  5     >  *  ;  9    985888    9J6J66J6J*66J*,6J766 .   ;             9  >  > V Prog V Prog       .;9 A             A       ?   *6666-J ? 66-5 $        *6666- >(## 66- O.3P            ? 4!66-5 F      H(## ;          45 ;5J   *66 >>(##   4   *666 >>(##  6 0 1 F    H?        HJ? 4    4  5              H,J    ?              H5.    H J      H5 .    ;   >5    H *J      ?J ?     5    4 5    H,J     H?  ?5 .  HJ       5   H,J           5 E        666J      5 .;9 A$     >*66 *66 > 5*66 "    O5*66 -P V Prog kV Prog              H,J    ?             H5 .   H*J    ?? 5 .    ;       5 .   HJ    H5  4 5 .   * ,J    H     G       H 'J6J66J6J *66J *,6J 766(5 .   H J      H5 .       4 5 .  H,J G  ?  H5 V Prog V Prog 0 1 2 4 5 6 7 8 9 10 3. 3.5 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 7.5 8.0 5. 4.5 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 7.5 8.0 8.5 9.0 7. 3.5 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 7.5 8.0 9. 1.2 1.2 1.5 1.5 2.0 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0 11. 2.5 3.0 3.0 3.5 4.0 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 13. 2.0 2.1 2.5 3.0 4.0 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 15. 1.0 1.2 1.5 1.5 1.8 2.0 2.2 2.5 2.0 2.3 17. 1.5 1.5 2.0 2.0 2.3 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0 19. 1.0 1.2 1.5 1.5 1.8 2.0 2.2 2.5 3.0 3.5       6 >+  >+ * >+ , 4    5        ;             J 3     4!      5 -  3     ?J         5 @;966               J     J        3      5 &      =3   #4  3 3&  5     63              3    5 )     'U( ?  V Prog .;9                H,J    3      H5.    HJ    H5.   ;      5    H*J      ?J  ?   5      4  5    H,J     H?  ?5 .  HJ       5   H,J           5        )     V % Prog       >+  >+ * >+ , 4 6  E 4  J        G     ;   5 "    9 #4" ;&   < 6J*); 6J0); J6); 6J6); 06J6); F    ;       D6 J  HO06J6);P5 .;9E 6J); @ 6J);  ?J;   ?      H   6 5 .;9E 6J6); @6J6); ?J;   ?     6     H G5 .;9E 06J6); F       O.3P;     *6 52     06 5.  ;   ?06J6);J        5 Hz Prog Hz Prog .;9E             H,J      H5.   HJ     H5.   ;   6J6); 5 "    4  5    H * 4,J      H  G5 .  HJ       5   H,J           5 0 1 E  06);;     J         W        >+  >+ * >+ , !  @   4       4!           5                 5@%L  HJ     ?? 5 +   ?      J       4        5 OP<  >    O##P >          ? 9      * , 7 0 1 D B A  .   ?  .   ?  .    5 5 .    5 5 @            )      .     ! L!  ##<  ##<  ##<  ##<  ##< ##< ##<  ##<  .;9+               H,J       H5   H*J             '0(J     HJ    H5 VAr 5 Error Prog O+   P  'OP(   H,J  'O##P(R   H*5 .  HJ       5   H,J           5 V % 1 Error Prog !      J O.3P  ?   4! H5"        J       5.   ;  O    ? PO       P5 +           5 1 5 Error !    .   H  ,J   ;        5 + 4OCP       J  4   H   5 .;9    +  4 cos? ind 2 3 Error ?1 E             J          5    J    4 J4 5 .   ?  @      5       >+  >+ * >+ ,      ,7- A  O   ? P ? J     ?    4                ? 5 @ ? J ?   66 J          5.   ?           U  4 B0U 88U5 .; T   9B0U B0U766- ? ,76-5 E     ?       ,76-J      5 0 1 E     ?    B0U  ?   J *6       5      ,8- A  O    ? P ? J     ?     4            ? 5 . ? J ?   66 J           5.     ?      U 4 81U 6U5 .; T   96U 6U766- ? 776-5 E     ?     776-J      5            ,9- -  ?    05E              J   66             5 .              *U  4   6U  *BU5 .; T   96U 6U0  6505 E            650J       5            ,.- -  ?    05E      H?  ?J 66           5 .            0U4 06U   *6U5 .; T   980U 80U0  75D05 E          G 75D0J        5 '       ,0- E   HH           J           5 !        ,:- E      '    (J 66            5 4    5,;- E    3        J 66            5       ,/- %     4   !   ;R6X& V00X&5 -     !   *X&        !    5 E         !  J 66            5 $  ! ;9655588X& 0 1 -   !   D6X&J       5        >+  >+ * >+ , < ,?-   . O.3P  H  H H       '?(     ?5 @;9 65*03 65063 5663 *5663 *5663 (5##. ;&   < .;9&'?(                  H,J    '?(      H5 .   HJ    H5 .    ;   4              5 .  H*,J     H       G5 .  HJ   5   H ,J            5                      ?     5 @;9 6J 6J0 J6 0J6 6J6 ,6J6 /#4# ;&   < .;9%                 H,J         H5 .   HJ      H5 .    ;   4    0    5 .  H*,J     H       G5 .  HJ   5   H ,J            5 VAr h Prog VAr h Prog VAr s Prog VAr s Prog       >+  >+ * >+ ,  $     @O.3P  ?H   ! ?  J     H    H5 $  4! 9  G  ! 4HJ G  !4H    H5 .4 J   !O.3P   *X&     !H    5 -  4!  4    J4   '   (5 -        H 6J    5 K  GG  !45 Q  ?  X&4  6X& 8BX&5.    G  ! 4H?    J  X&  G4H5 0 1 E           J         4   J      H5 -    ! 4 Prog $   @O.3P  ?H   ! ?  J  ; H    H5 +4!?  J  4 9  G  ! 4HJ G  !4H    H5 .   ! 4J 4!  J    !O.3P  *X&     !H    5 $  !4?  X& ; 6X& 8BX&5 .     G  ! 4H?     J  X&  G4H5 $     -   G   !4HJ   ? 5 !     $  !      4J      5 &  + O.3P       4!   4        J 4     5 -          H6J      5 0 1 E           J       4   J      H5 Prog -    ! 4 '   ( Prog -    ! 4 '   ( Prog    !4 '   ( Prog @             >+  >+ * >+ , .;9   !4                 H ,J         !4 H5 .   H*J          4  5 .   HJ      H5 4     5.   H*J     ? J   H,J?   5 .   HJ    H5  4 5.  H,J? ?      5                  & -    ! 4 Prog Prog    !4 Prog .;9-                       H ,J         !4 H5 .   H*J          5      ,       H5 +       H5 4    5 .   H*J     ?J   H,J?   5 .   HJ    H5  4 5 .  H,J? ?      5 @                    !" #   $?%   &      Modbus arba Profibus-Master '(                 >+  >+ * >+ ,  !      ]            44      !J  ! J     O.3PJ  H4H5 $    O.3PJ   !          !   H5 E          J  G   !H       4!        5 K    9 R G  !4HJ RG  !4H R;  G5 0 1               H    5 $     -   G  ! 4HJ      5 !     - G  !4HJ 4 4      5 "   -  G  ! 4HJ 4        ;  5 .4 ;  J4  H     H5 .;9B   !4                 H ,J         !4 H5 .   HJ    H5 4       5 .   H*J     ?J   H,J?   5 .   HJ    H5  4 5 .  H,J? ?      5 .;9C  !4            H,J         ! 4 H5 .   H*J      4 5 .   HJ      H5 4    5 .   H*J     ?J   H,J?   5 .   HJ    H5  4 5 .  H,J? ?      5 .;9.;              H,J         ! 4 H5 .   H*J        ;     5 .   HJ     H5 4    5 .   H*J     ?J   H,J?   5 .   HJ    H5  4 5 .  H,J? ?      5 Prog Prog s Prog 4  .       !  "   8 t t   "   8 &   ;  ;   0 1 E        ! 4       !  4J   !4     5         ) >+  >+ * >+ , (    +        J     4!   4   '?(   J 4      5 &>%   &>&'?(  .;9                     H ,J       H5 .   HJ    H5"    4    9&4&5 .  H,J   H&J   H*RH&5 .   H J      H5 .    4 5 .  H,J? ?      5 Prog Prog       >+  >+ * >+ , 3    F G ?J     H   H    9 R   J R  J R      . O.3P4   J         ;H5 . H & & 4       )  ,) &  'O6666P(J  4H  H  5 F   ?J   4         H  4  5      ?  ?O6666PJ 4  4 5 E      J   4!   ?   H5     E     4  J       9    HJ             5  4 O.P 4  5 .   H *J     H5 "            5    H,J           5 .   H J     H5  4    5 .   H *J      ?J ?     5     4 5 .   H,J     H?  ?5 + ?   4 4J    HJ    H5   4 5 "4 5 Prog    +       J    4 H?     ?  ??5 .    H 5   4      5 .   H*J      ?J  ?   5      4 5 .   H,J     H?  ?5 + ?   4 4J    H*J4  ?   H5 E ?   J   ?  ?    5 E  ?   J    ?    O   P 5    HJ     H    5 . 16     J     4  5     @  ?  H ?J  J?    H? ?J  4    J          5 .   HJ     H5  4     5 "4?     H? ?5 .   H *J      ?J ?     5     4 5 .   H,J     H?  ?5 + ?   4 4J    H*J4  ?   H5 E ?   J   ?  ?    5 E ?  J   ?     O     P 5 "4J        O  P    J ! ? H?5 A  ? O6666PJ     4     5 Prog Prog Prog Prog Prog       6 >+  >+ * >+ , #       A    H   !  O  PJ     J          ? H !  5 +   5 @  ?!           H5"   H  5 @;9 * +   ! ; 4!         J     !     5Q       5 .;9+              H ,J     H5 .   HJ      H5 4   O&P5 .   H*J     G H5 .   H,J     G H5 .  HJ       5   H,J           5 Prog 6 Prog 6 +>1 Prog 7 Prog 5 +>D +>0       >+  >+ * >+ , 4 =       >  ?  O      ?G4!  HP  HJ           ?      5.    J  H   5 +4!        J   ?    ?  ?G4! H?5  ?    5 .;9               H ,J     H5 .   HJ      H5 C     5 A   ?5 .   H *J      ?J ?     5      4 5 .   H,J     H?  ?5 +   J          H    5. O.3P4   5 Prog Prog Prog Current in L1-L2 L2-L1 L2-L3 L3-L2 L3-L1 L1-L3 L1 k-l 240° 60° 0° 180° 120° 300° l-k 60° 240° 180° 0° 300° 120° L2 k-l 120° 300° 240° 60° 0° 180° l-k 300° 120° 60° 240° 180° 0° L3 k-l 0° 180° 120° 300° 240° 60° l-k 180° 0° 300° 120° 60° 240°        >+  >+ * >+ ,   1  . O.3P 4!     J4       ?  4!5 -O 878P J     ? 4!    ;  5-O 879P J     ? 4!   ; 2   @5 &  E   ?                  3 J   O.3P      HJ HH H  HH H5 #; ! ?       J    6X5 +  H    4 6X ,08X5 E  O.3P ?      3 J          *   H ?   H5 -O 879P           5 -O 878P           *5 E  4!  J H    H   J O) P  5 2   9+  J 879 Prog .;9+        ? ;  2*5K4 O P       5 A       3 HJ ;2*2,5 2   9 +     ;  A  ; Q   O   P        (#D5 .   HJ      H5   4      5 .   H *J      ?5       4 5.   H,J     H?   ?5 .   HJ        5   4 5 .  H,J? ?      5 Prog Current in L3-N N-L3 L1-N N-L1 L2-N N-L2 L1 k-l 240° 60° 0° 180° 120° 300° l-k 60° 240° 180° 0° 300° 120° L2 k-l 120° 300° 240° 60° 0° 180° l-k 300° 120° 60° 240° 180° 0° L3 k-l 0° 180° 120° 300° 240° 60° l-k 180° 0° 300° 120° 60° 240°   ;  A  2   *9+  J 878 Current in L1-L2 L2-L1 L2-L3 L3-L2 L3-L1 L1-L3 L1 k-l 240° 60° 0° 180° 120° 300° l-k 60° 240° 180° 0° 300° 120° L2 k-l 120° 300° 240° 60° 0° 180° l-k 300° 120° 60° 240° 180° 0° L3 k-l 0° 180° 120° 300° 240° 60° l-k 180° 0° 300° 120° 60° 240°   ;  A  ;       >+  >+ * >+ ,         O.3P   ? 4    5 .  ?     ?    J  ? H5.   ?    5       +    J  H      ?5     5 +!    G   ?   HJ    H *      ;    HH HH   ?5 Prog Prog Prog    J      J *         >+  >+ * >+ , '    1  ,   -     E  %7B0  H    J   '.&<.2&(   O?P 5-    4     O.3P       H5 . . 4 HJ     H  6  *15 . 4  HJ     H6 *005 .   H        O    P 5 .;9.              H,J       H5 .   HJ    H5 Q ;    5    H*J    ?J ?    5     4 5 .   H,J     H?  ?5   *      H  H J      O.3P 4   5 0 1 E  06);;     J         W #    . O.3P    ;     ?      H       9 64%$F'  ( . 4".-6'  ( . 4 HJ        J . 4 HR      *5 .;9"                 H,J       H5 .   H *J            H5 .   HJ    H5 Q  ;          >. 4".5  4 5 .   H,J     ??4*5   *      H  H J      O.3P 4   5       >+  >+ * >+ ,  #    "        4%$F    5 . . 4".-6 HJ         J      ';5J.2&(H     ? HO.3P5 .;9"                H,J       H5 .   H*J        H5 .   HJ    H5 Q  ;         7>05* 45  4 5 .   H ,J         H'6JJ*J,47(5   *      H  H J      O.3P 4   5 % *= "   4! %$F  &%&  %   "    9851J85*J,B57J0D51J05* 4 " 4  9B .  94     4 4  9* % ;   % )%  J  6, .   %  J  61 .   %  J   1 "     45 94'655*00( ] 9*4 ',*D1B55V,*D1B(  9 74 '*7D7B,17B55 V*7D7B,17B( L      4   45 1 #$@ O.3P R     J  ? .%S#LF".-6   '"@C 8*70J  ,(5 .%S#LF  ;  O.3P3  ;  ? 9 .     9.3       967L7)C^ K"  9 .%S#67L85K" K" 4!     5E        ;! 5.  O.3P    O  P K" 4!       5   H     '.2&J   (JK"    ?.2& H5 0 9.6 kbps 1 19.2 kbps 2 38.4 kbps 3 57.6 kbps 4 115.2 kbps  "   4%$F        >+  >+ * >+ , %           <=\ #  55 +     666    A 22 66*   - F V6U 0U %  667   - V>  J>  &'?( 661   V> J>     66B   L6 + '>A5J 6> 5( L +* L* +* 55 55 L +* L *        66   L6 .   ?  L .   ?  L* .   5  L, .   5  L7 @     L0     L1 - 3  4 LD .     ! E  J+ 6*  4    +       E  J+* 61  4    '6557*66666666( 555 E  J+* 601  4    E  J+ 616  4    L      E  J+* 617  4       '6557*66666666( 555 E  J+* 67  4      J55 *666 =  L6 + '>A5J 6> 5( L +* L* +* 55 55 L +* L * 2 L , $    L 7 "     L 0 @G   53  J 6B     14J6550666  ,53  J 6     14J6550666  555 853  J *1     14J6550666  53  JF *B   6J- 14J 5  6J ,53  JF ,6   6J- 14J 5  6J 555 853  JF 71   6J- 14J 5  6J $ 5    7B   14 A   5 .  06   14 \>  J=>   0 1 A ?         4     ;5       >+  >+ * >+ ,  1         .C[ .[ #  55 +     6   A 22 *  - F V6U 0U %  7  - V>  J>  &'?( 1  V> J>     B  L6 + '>A5J 6> 5( L +* L* +* 55 55 L +* L *         6  L6 .   ?  L .   ?  L* .   5  L, .   5  L7 @     L0     L1 - 3  4 LD .     !   J55 6  L6 + '>A5J 6> 5( L +* L* +* 55 55 L +* L * 2 L , $    L 7 "     L 0 @G   0 1 A ?               ;5 A V kW k VAr cap Qc A 1 A 2 A 12 cos? 1 2 ?1 Hz kW V k VAr 1 k VAr 2 Hz cos? 1 2 ?1 k VAr ind k VAr 12 Error cos? ind ?1 A % V % n 2 Hz k VAr ind n 1 k VA n 12 A       ) >+  >+ * >+ , % "   "  #(        "! $ '?(    $ '?(    %   '?( .    "  )   A  ;2*2, "  )    J   J  . J  % J  %       % J  J5 5 5   5 5    5 5    *5 5   *5 5    *5 5    *5 5   *5 5    *5 5    $  $ J  $ J   - O.3P  ! -   !J  +  cos? ind ?2 A % A % cos? V % V % k VAr cap k VA h 1 h 12 h 2 3. 5% A % cos? ind ?2 V % A % cap cos? V % A % cos? V % 1. 110%       >+  >+ * >+ , 3  #(      ! "! %   '?*( "      )  J  53  ' ( ,53  555555 )  J  53  ' ( ,53  555555 . J  % J5J  5 5 J4    *5 5 J4    *5 5 J4    "          53  J  ,53  J  55555 53  J  ,53  J  55555 k k VAr Prog cos? ind ?1 cos? ind ?2 1:1... learn       6 >+  >+ * >+ , (       #     %   '?( %   '?*(   5          ! .        +      "          V Prog V % Error Prog V Prog k VAr 2 Prog k VAr 3 Prog V % Error Prog A % Error Prog Error Prog W Error Prog A % Error Prog 3 Prog 2 Prog k VAr 1 Prog Prog s 1 Prog Error Prog Prog s Prog Error Prog Prog Hz Prog       >+  >+ * >+ , 4 (      #5"#       "! #      ; C        A  5      )       E   5J   ?     J*5 5     J,5 5   5J   ?   5J    5  5J    5  5J     !  5J 3      5J     5J        Prog Prog Prog Prog Prog 6 Prog Prog Prog VAr h Prog VAr s Prog Prog Prog Prog Prog s Prog Prog        >+  >+ * >+ ,  #5"#     ! "! &'?(      %     -  J    !4      J    !4       "    F5  ?54! H .   ! .  ?  -  J   !4 -  J      J   J*      J   !4      J;   .   .  "          >+  >+ * >+ ,  & 1   Parametras '  "       %    '?( 65B65555665565B65 6581 %    '?*( 65B65555665565B65 6586   5      558888 6    ! J## ## 5    6558888  6     6558 999 +      55*    #    655, 6>4   5    655*66  16 %   ; 655*66  76 .    65J65*J650J56J656J0656);( 56); C    J## ##  J5*5 5  6558888  6    6550U 6U A  5       '  ( 5585888   *' ( J6J66J6J*66J*,6J766  )          6556 6     .   ?  <J## ## .   ?  <*J## ## .      <,J## ## .         <7J## ## @    5  <0J## ##     <1J## ## )          ( 6>4  5        -    ! 4 65588X& 00X&    !4 6558BX& 06X& .;  655*66  166      &>'?(J&>  &>   6558888 6666>4  + 55* 1 F5  ?54! H .   ! 6X55,08X 666X .  ?   N5NNN        J   NNNN     @5    J *  NNNN     @5 @    .    655*1 66 .  655 6 "    4%$F 6>851J >85*J *>,B57J ,>0D51J 7>05* 6'>851 4( . 4".-6     504      5   (E  06);;   J      W *(.   !  D6X&J    5        >+  >+ * >+ , *A    9  "     9 5D66E '86[3( !   ?   - ?   9 $  9* "4   ! 96X&55V00X&,(     ! 9*6X&55V16X& 5 5'   (9C@006B**9880 ]5' ;   (9C@0066588D   9C@1666,5887V*605881 9 C&66 886V 88*    94    "4  9655*666  ! "    90U 80U4     .  9.10C&0*8 Q 9.*6C&0*8 ) $    @  9 *J0 556  +     $  ?  5 9**66-& %    E ?  9 5*06-& E  9 5666[ "  96J*0);  3   9Y,6N61   C    9YDN61   ' >*66-J'?(>6J7( $;   E ?  9055,6-"&   9 506  "  96); %     ? F 95 5  G F ; 9V6UJ 0U   9*556 @  9 5D- -  ?  97 - $  ?  5 9**66-& . 3   970);5510);       970);55*66); @  9 6J*- -55 55<0'<( 90'( 455 96  "   90J, ' ( .   9B6'*  (    9,6'06(  <    9  G    9Z0  %    A  9V6J0U  ;     9V6J0U  ; &'?( 9VJ6U   (*( K 9VJ6U  ; " 9 V 6J0U     *( .    3       4  6  ?  5 (K J   ?  Y65*'?(4 6JB0 J665 *($  !;  Racionalus elektros energijos naudojimas reikalauja ir ekonominio generavimo, perdavimo ir paskirstymo su minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad reikia apriboti visus veiksnius, kurie elektros energijos tiekimo tinkluose gali sukelti nuostolius. Vienas iš tokiu veiksniu yra reaktyvioji galia. Pramonines apkrovos ir viešojo maitinimo tinkluose daugiausia yra aktyvi galia – induktyvaus pobudžio. Kompensuojant elektros tinkle atsiradusia reaktyviaja galia bei filtruojant nepageidaujamas harmonikas užtikrinama aukštesne elektros energijos kokybe. Tokiu budu siekiama išvengti neleistino itampos kritimo ir galios nuostoliu del kabeliu varžos. Reikalinga galia duoda kondensatoriai, kurie prijungti lygiagreciai prie pagrindinio elektros tiekimo tinklo kuo arciau indukcines apkrovos. Statiniai kondensatoriniai kompensavimo irenginiai sumažina reaktyviosios galios komponente, kuria perduoda tinkle. Jei tinklo bukle keiciasi, butinas reaktyviosios galios harmonikas galima butu suderinti palaipsniui prijungiant arba atjungiant viena galios kondensatoriu (automatinis reaktyviosios galios kompensavimas), tokiu budu kompensuojama reaktyvioji galia Raktiniai žodžiai: reaktyvioji galia, papildomos paslaugos, elektros rinka. 1. Ivadas Elektros energetikos sistemos normaliam funkcionavimui reikalinga reaktyvioji galia. Be jos neapsieinama perduodant aktyviaja galia, valdant itampa ir režimus. Reaktyviosios galios ir itampos valdymo paslauga turi atitikti tokius sistemos reikalavimus [1]: tenkinti kasdiene sistemos ir vartotoju reaktyviosios energijos paklausa, užtikrinti reikiama itampos lygi sistemoje, užtikrinti reaktyviosios galios rezerva ir rezervo greiti, optimizuoti sistemos technologines sanaudas. Atskyrus gamintojus, perdavimo ir skirstomojo tinklu operatorius, atsiranda butinybe kurti specialius reikalavimus imonems, kurios užsiima pagalbinemis paslaugomis, butinomis normaliam perdavimo tinklo darbui. Taciau visi šie pertvarkymai kartu iškelia butinybe vertinti ir padengti šiu paslaugu tiekeju patirtus kaštus, kurie ne visada yra itraukiami i elektros tarifus. Todel norint, kad šios paslaugos butu lengvai suvokiamos sistemos operatoriams, atsiranda dvi alternatyvos. Pirma – turetu buti sukurtos griežtos technines salygos, kuriomis iš sektoriaus nariu reikalaujama tiekti papildomas paslaugas. Antra – reikia sukurti tokia komercine veikla, kuria butu skatinami tiekejai ir vartotojai tam tikrais išmokejimais, kurie butu padengiami perdavimo sistemos naudotoju. Antroji alternatyva, vis daugiau isigali liberaliose Vakaru Europos šaliu elektros sistemose ir pamažu išstumia ar sumažina privalomos paslaugos itaka. 2. Reaktyviosios galios paslaugu rinkos organizavimas elektros rinkose Reaktyviosios galios rinkos organizavimo modeliai ir ikainojimo principai yra aktualus energetikos sistemose, kuriose energijos gamyba buvo atskirta nuo sistemos valdymo, kaip Naujosios Zelandijos, Anglijos ir Velso bei penkiu JAV valstiju nepriklausomu sistemos operatoriu – Kalifornijos, Naujosios Anglijos, Niujorko, PJM (Pensilvanijos, Džersio, Merilendo ir dar keletas kitu valstiju sistemu) ir Teksaso (ERCOT), sistemos [2]. Daugelyje elektros rinku yra nustatytos taisykles, kuriose nurodomi minimalus galios koeficiento reikalavimai, kuriuos generatoriai privalo tenkinti kaip prisijungimo ar dalyvavimo rinkoje salyga (1 lentele). 1 lentele. Generatoriu privalomu galios koeficientu intervalai Elektros sistema Generuojama Absorbuojama Naujoji Zelandija 0,87 Anglija ir Velsas 0,85 0,95 JAV- Kalifornija 0,90 0,95 JAV- PJM 0,90 0,95 JAV- Teksasas 0,95 0,95 Reorganizuotose elektros rinkose reaktyviosios galios kaštai kartais padengiami atsižvelgiant i reaktyviosios galios šaltiniu išlaidas, o kartais pagal iš anksto nustatytas administracines proceduras. Ilgalaikiai kaštai kartais padengiami atskirai nuo trumpalaikiu. Daugeliu atveju reaktyviosios galios kaštai padengiami iskaiciuojant juos i aktyviosios energijos kaina, taciau yra naudojami ir kiti budai, kaip ikainojimas pagal iš anksto pareikalaujama arba vartojama reaktyviaja galia, pagal reaktyviosios energijos suvartojima. Naujosios Zelandijos perdavimo kompanija Transpower kiekvienais metais peržiuri itampos valdymo mokescius vartotojams. Daugeliui vartotoju reaktyviosios galios arba itampos valdymo mokestis yra iskaiciuojamas i aktyviosios energijos kaina. Kadangi didžiausi itampos valdymo kaštai susidaro šiaurineje Šiaures salos dalyje, todel ten ir reaktyviosios galios mokestis yra didžiausias. Skirstymo kompanijos sistemos operatoriui moka tris itampos valdymo mokescius: maksimalios pareikalaujamos galios, vartojamos reaktyviosios galios ir likutini mokesti. Maksimalios pareikalaujamos reaktyviosios galios mokestis remiasi iš anksto skirstymo kompanijos pareikalaujama maksimalia reaktyviaja galia. Pajamos iš šio mokescio yra lygios maksimalios pareikalaujamos reaktyviosios galios ir tarifo sandaugai. Vartojamos reaktyviosios galios mokestis yra bauda už viršyta maksimalia pareikalaujama galia. Skirstymo kompanijos vartojama reaktyvioji galia yra apskaiciuojama kaip menesio šešiu didžiausiu reaktyviosios galios piku vidurkis, bet ne daugiau kaip du pikai per viena diena, iskaitant tik viena reaktyviosios galios pika per viena pikini perioda (darbo dienomis nuo 7 iki 21 valandos). Likutinis mokestis taikomas visiems likusiems vartotojams ir kuris yra iskaiciuojamas i aktyviosios energijos kaina, ir juo padengiami visi likusieji itampos valdymo kaštai. JAV Kalifornijoje taikomi du itampos valdymo arba reaktyviosios galios mokesciai. Abu kinta priklausomai nuo geografines zonos. Kiekvienai geografinei zonai trumpojo laikotarpio itampos valdymo tarifas kiekviename 10 minuciu prekybos intervale lygus alternatyviuju kaštu tame intervale ir toje zonoje sumai padalintai iš visos pareikalautos aktyviosios energijos (MWh) (iskaitant eksporta) tame intervale ir toje zonoje. Mokestis, kuri sumoka vartotojas, yra lygus to laikotarpio ir zonos tarifo bei vartotojo suvartotos aktyviosios energijos per ta laiko intervala sandaugai. Kiekvienai geografinei zonai ilgojo laikotarpio itampos valdymo tarifas kiekviena menesi yra lygus suminems išlaidoms, kurias sistemos operatorius sumoka patikimuma užtikrinantiems generatoriams per ta menesi toje zonoje, padalintoms iš visos pareikalautos aktyviosios energijos (MWh) (iskaitant eksporta) per ta menesi ir toje zonoje. Mokestis, kuri sumoka vartotojas, yra lygus to menesio ir zonos tarifo bei vartotojo suvartotos aktyviosios energijos per ta menesi sandaugai. JAV Naujojoje Anglijoje kiekvienos valandos reaktyviosios galios kaštai yra padalinami tarp vartotoju pagal ta valanda esama kiekvieno vartotojo apkrova ir iš anksto suplanuota pareikalaujama aktyviaja galia. I mokesti ieina tos valandos reaktyviosios galios kaštai, alternatyvieji kaštai ir reaktyviosios energijos kaštai. JAV Niujorke itampos valdymo mokestis yra pastovus visus metus ir kiekvienais metais atnaujinamas. Jis lygus prognozuojamoms metinems išlaidoms generatoriams, kurie tiekia reaktyviosios galios ir itampos valdymo paslauga, padalintoms iš prognozuojamo metinio aktyviosios energijos poreikio (iskaitant eksporta). Bet kuriam vartotojui mokestis yra lygus reaktyviosios energijos tarifo ir aktyviosios energijos suvartojimo sandaugai. 2002 metais itampos valdymo mokestis sieke 0,34 JAV dolerius už megavatvalande. Tarifui nustatyti buvo suskaiciuota, kad reaktyviosios galios kaštai yra 61 milijonas JAV doleriu, o prognozuojama apkrova 162500 tukst. MWh. Taip pat buvo ivertinta, kad 2001 metais buvo surinkta 6,5 milijonu JAV doleriu per daug už itampos valdyma. JAV PJM generatoriu tiekiamos reaktyviosios galios ir itampos valdymo kaštai yra paskirstomi tarp perdavimo tinklo vartotoju pagal maksimalaus aktyviosios galios poreikio santyki su sistemos maksimalia pareikalaujama galia. Reaktyviosios galios tarifas ieina i aktyviosios galios tarifa. Tarifas yra diferencijuojamas pagal zonas. Vidutinis reaktyviosios galios tarifas yra 105 JAV doleriai už megavata per menesi arba 0,303 JAV doleriai už megavatvalande. Apibendrinant galima pasakyti, kad: 1. Reaktyviosios galios ir energijos ikainojimas užsienio valstybese yra gana ivairus. 2. Nera vieningo tarptautinio sutarimo kaip teisingai reiketu nustatyti mokesti už reaktyviaja galia. 3. Reaktyviosios galios kaina nulemia daug kintamu dydžiu, todel kaštus atspindinti reaktyviosios galios ikainojimo metodika yra labai komplikuota. 4. Nera kaštus atspindincios reaktyviosios galios ikainojimo metodikos igyvendinimo pavyzdžiu net ir valstybese labiausiai pažengusiose elektros rinkos prasme. 5. Nustatyta, kad reaktyviosios galios kaštai siekia viena procenta visu elektros energijos kaštu. Reaktyviosios galios ir energijos paslaugu savikaina susidaro iš: - kapitaliniu kaštu; - veiklos kaštu (eksploatacijos, priežiuros, gyvavimo trukmes); - alternatyviuju kaštu. 3. Reaktyviosios galios kaip papildomos paslaugos kainos nustatymo mechanizmai Reaktyviosios galios pajegumu prieinamumas yra svarbus veiksnys užtikrinant sistemos gyvybinguma. Galimi sistemos ir vartotoju nuostoliai del elektros energijos nutraukimo yra daug didesni nei reaktyviosios galios paslaugos kaštai. Del to turetu buti sukurtas reaktyviosios galios ikainavimo mechanizmas, sumažinantis sistemos gyvybingumo pažeidimo rizika. Reaktyviosios galios paslauga gali buti realizuojama pagal rinkos desnius arba nustacius privalomus reikalavimus visiems generatoriams. Reaktyviosios galios paslaugos verte labai priklauso nuo atstumo ir šaltinio vietos sistemoje, nes tai itakoja technologines sanaudas ir reaktyviosios galios transportavimo galimybes. Susitarimai del reaktyviosios galios paslaugos gali buti igyvendinami tokiais budais [1]: - nera mokescio; - tarifai; - dvišales sutartys; - tenderiu rinka. Dinamine reaktyviosios galios rinka ne visada gali buti realizuojama del šios paslaugos lokalines prigimties. Todel reaktyviosios galios paslaugos tenderiu rinka galetu buti ekonomiškiausias rinkos organizavimo budas. Tam, be abejo, reikia nuodugnaus pasiruošimo. Suminiai gyvavimo trukmes kaštai turetu buti minimizuoti, o susitarimu periodai vidutines trukmes. Reaktyviosios galios ir energijos paslaugu kompensavimo mechanizmai turetu buti tokie, kad skatintu vartotojus ir generatorius išlaikyti reikiamus režimus ir gyvybinguma sistemoje. Vartotojas, sistemos operatorius ar perdavimo tinklo savininkas turetu pateikti funkcinius reikalavimus del reaktyviosios galios paslaugos. Tai galetu buti tokie reikalavimai: - zona arba sritis, kurioje reikalinga ši paslauga; - reaktyviosios galios kiekis ir pobudis (induktyvioji ar talpine); - prieinamumas arba parengtis; - itampos lygis ir jos reguliavimo greitis; - prognozuojamas reaktyviosios energijos profilis. Viena iš galimybiu reaktyviosios galios ir energijos tiekejams butu siulyti stabilia arba svyruojancia kaina treju metu ir ilgesniu laikotarpiu kontraktuose. Kontrakto salygos turetu buti vienodos visiems tiekejams. Tam gali buti naudojami svorio koeficientai, atsižvelgiant i tiekejo vieta ir kitas aplinkybes. Toks mechanizmas del lokalines reaktyviosios galios prigimties užtikrintu reaktyviosios galios valdymo monopolija tam tikroje zonoje, o tai butu kliutis naujiems dalyviams patekti i rinka. Reaktyviosios galios rinka gali buti apibudinama kaip monopsonija, nes rinkoje yra tik vienas supirkejas, paprastai sistemos operatorius, kuris turi užtikrinti optimalu reaktyviosios galios balansa. Konkurencinis generatoriu tiekiamos reaktyviosios galios ir energijos paslaugu kainos nustatymas galetu buti atskirtas nuo kitu šio tipo paslaugu, kaip reaktyviosios galios ir energijos ikainavimas tarp perdavimo ir skirstomojo tinklo ar vartotojo ir generatoriaus. 4. Reaktyviosios galios kaip papildomos paslaugos rinkos modelio sukurimas Norint atskirti generatoriu tiekiamos reaktyviosios galios paslauga kaip papildoma paslauga elektros rinkoje, reiketu atsižvelgti i tokius aspektus [2]: Minimalus generatoriu tiekiamos reaktyviosios galios pajegumo reikalavimai. Viena iš salygu dalyvaujant reaktyviosios galios rinkoje i sistema ijungtiems generatoriams yra minimalus tiekiamos reaktyviosios galios pajegumo reikalavimai. Dažniausiai pasitaikantis reikalavimas užsienio elektros sistemose yra toks, kad generatoriai turi sugebeti generuoti ir absorbuoti reaktyviaja galia tarp 0,9 generuojamos ir 0,95 absorbuojamos galios koeficiento reikšmiu. Taip pat reikalaujama tureti automatinius itampos reguliatorius ir energetikos sistemos stabilizatorius. Parengties reikalavimai. Dalyvaujantys reaktyviosios galios rinkoje generatoriai turetu planuoti savo remonto tvarkarašcius taip, kad jie butu ijungti i sistema ir galetu tiekti reaktyviaja galia kritiniu elektros sistemai metu. Taip pat turetu buti keliami gan aukšti reikalavimai ir generatoriu reaktyviosios galios tiekiamo patikimumui. Baudos už neveikima. Jei generatoriai negali ivykdyti savo isipareigojimu arba vykdyti sistemos operatoriaus instrukciju, turetu buti taikomos sankcijos arba baudos. Sistemos operatorius turetu nustatyti testavimo procedura ir patikrinti ar generatorius tenkina minimalius generatoriu tiekiamos reaktyviosios galios ir parengties reikalavimus. Kompensacija už investicijas i reaktyviosios galios irenginius. Jeigu sistemos operatorius paprašytu generatoriu padaryti papildomas investicijas, kurios praplestu generatoriaus reaktyviosios galios pajegumo ribas ir viršytu minimalius reikalavimus, sistemos operatorius turetu kompensuoti papildomas investicijas. Kompensacija sistemos operatoriui suteiktu teise valdyti generatoriaus reaktyviaja galia, mokant už tai papildoma kompensacija už kintamasias sanaudas tiekiant reaktyviaja galia. Kompensacija už kintamasias sanaudas tiekiant reaktyviaja galia. Sistemos operatorius turetu kompensuoti generatoriams už susidariusias kintamasias sanaudas tiekiant reaktyviaja galia, jeigu sistemos operatorius pareikalauja didesnio pajegumo negu numatyta minimaliuose generatoriu tiekiamo reaktyviosios galios pajegumo reikalavimuose. Kintamosioms sanaudoms priskiriami aktyviosios galios sanaudos, sukeltos reaktyviosios galios gamybos, generatoriuje ir itampa aukštinanciajame transformatoriuje bei alternatyviosios sanaudos, susijusios su pajamu netekimu del reaktyviosios galios tiekimo sumažinus aktyviosios energijos gamyba ar reguliavimo ar rezervo paslaugu tiekima. Sistemos operatoriaus šaltiniai. Sistemos operatorius turi tureti teise paleisti ir valdyti savo reaktyviosios galios šaltinius, jeigu kitu rinkos dalyviu reaktyviosios galios šaltiniai negali patenkinti sistemos poreikio arba yra mažiau efektyvus ir brangesni. Taip pat eksploatuodamas savo reaktyviosios galios šaltinius sistemos operatorius gali sumažinti kurio nors vieno šaltinio monopolini dominavima rinkoje. Mokestis už tiesiogini reaktyviosios galios vartojima. Prisijunges prie sistemos vartotojas, kuris vartoja arba generuoja reaktyviaja galia, turetu už tai moketi. Mokescio dydis ir salygos gali buti labai ivairios. Visu pirma gali skirtis galios koeficiento ribos, nuo kada tenka moketi už vartojama ar generuojama reaktyviaja galia. Mokestis gali buti neimamas, jeigu vartotojo galios koeficientas yra tam tikrose ribose, pvz. tarp 0,9 generuojamos ir 0,90 absorbuojamos galios koeficiento reikšmiu. Kitas variantas yra, kai mokestis skaiciuojamas už bet koki nukrypima nuo galios koeficiento lygio 1,00. Bet kuriuo atveju vartotojas turetu moketi mokesti, paremta maksimalios pareikalaujamos reaktyviosios galios ir suvartotos ar prigeneruotos reaktyviosios energijos kombinacija. Mokescio struktura turetu skatinti vartotojus efektyviai valdyti reaktyviaja galia ir instaliuoti savus valdomus reaktyviosios galios šaltinius. Specialus itampos valdymo mokesciai. Kai elektros sistemos dalyvio energijos vartojimo ar generavimo pobudis ir charakteristikos sukelia gan žymias itampos valdymo sanaudas, butu tikslinga tokiems dalyviams taikyti papildoma itampos valdymo mokesti. Salygos itampos valdymo mokesciui gali buti susije su greitai kintanciu dideliu kiekiu aktyviosios energijos vartojimu ar generavimu ir su nutolusiais vartotojais, kurie neturi specialaus reaktyviosios galios valdymo. Papildomi mokesciai. Visoms kitoms reaktyviosios galios ir itampos valdymo sanaudoms, kurios neatgaunamos per nustatytu mokesciu mechanizma, sistemos operatorius galetu ivesti papildoma mokesti, kuris butu siejamas su reaktyviosios galios poreikiu aktyviosios energijos transportavimui elektros tinklais. Šis mokestis galetu buti itraukiamas i energijos perdavimo mokesti ir susietas su perduotu aktyviosios energijos kiekiu ar pareikalaujama galia. 5. Reaktyviosios galios kaina perdavimo ir skirstomuju tinklu riboje Reaktyviosios galios kainai perdavimo ir skirstomuju tinklu riboje nustatyti buvo tirti Lietuvos elektriniu energetiniu bloku galiu generavimo režimai, apskaiciuoti reaktyviosios galios generavimo nuostoliai bei nustatyta momentiniai reaktyviosios energijos kintamieji kaštai [3]. Skaiciavimo rezultatu analize rodo, kad reaktyviosios galios generavimo sukeltu nuostoliu kainos kintamoji dedamoji IAE gali kisti nuo plius 0,04 ct/kvarh iki minus 0,005 ct/kvarh., Vilniaus elektrineje – nuo plius 0,06 ct/kvarh iki minus 0,0008 ct/kvar, Lietuvos elektrineje – nuo plius 0,035 ct/kvarh iki minus 0,005 ct/kvarh, Kauno elektrineje – nuo plius 0,07 ct/kvarh iki minus 0,035 ct/kvarh, Kauno HE – nuo plius 0,006 ct/kvarh iki minus 0,002 ct/kvarh ir Kruonio HAE – nuo plius 0,02 ct/kvarh iki minus 0,003 ct/kvarh. Kruonio HAE siurblio pareikalaujama aktyvioji galia visada buna maksimali (220 MW), o reaktyvioji galia šiuo atveju gali keistis nuo 70 Mvar induktyviosios iki 16 Mvar talpiosios galios. Atlikti skaiciavimai rodo, kad siurblio režime pagamintos reaktyviosios energijos kainos kintamoji dedamoji gali svyruoti nuo plius 0,02 ct/kvarh iki minus 0,003 ct/kvarh.. Hidroagregatui dirbant sinchroninio kompensatoriaus režimu išspaudus vandeni, pagamintos reaktyviosios galios valandine (energijos) kainos dedamoji gali siekti 1,0 ct/kvarh, o suvartotos – 1,5 ct/kvarh, kai sincroninis kompensatorius dirbo dvi valandas. Hidroagregatui dirbant sinchroninio kompensatoriaus režimu nudrenavus vandeni, pagamintos galios valandine kaina kainos dedamoji gali siekti 0,6 ct/kvarh, o suvartotos – 0,9 ct/kvarh, kai darbas tesesi tik dvi valandas. Taciau nudrenavus vandeni hidroagregatas negali tiekti aktyviosios galios rezervo paslaugos ir del to patiria taip vadinamus alternatyviuosius kaštus, kuriuos reiketu ivertinti atskirai. Reaktyviosios galios perdavimo kaina, ivertinus reaktyviosios galios perdavimo sukeliamas aktyviosios galios technologines sanaudas yra lygi: P perd tech Q c Q P c · ? = ; (1) cia ?Ptech – aktyviosios galios technologiniu sanaudu padidejimas del reaktyviosios galios perdavimo, MW; Qperd – perduodamos reaktyviosios galios pokytis, Mvar; cP – perdavimo tinklo elektros energijos kaina (cP=11,99 ct/kWh). Skaiciavimo rezultatai pateikti 2 lenteleje: 2 lentele. Vienos kilovarvalandes perdavimo kaina skirtingais režimais Režimas Qapkr, Mvar ?Ptech, MW cQ, ct/kvarh Žiemos maksimumo režimas 556,6 1,52 0,036 Žiemos minimumo režimas 264,5 0,88 0,040 Vasaros minimumo režimas 261,2 1,84 0,085 Skaiciavimo rezultatu analize rodo, kad maksimali reaktyviosios galios perdavimo kaina gali siekti iki 0,085 ct/kvarh, o minimali iki 0,036 ct/kvarh. Ivertinus reaktyviosios galios gamybos ir perdavimo kaštus, maksimali reaktyviosios energijos kaina perdavimo ir skirstomojo tinklu riboje gali buti iki 0,155 ct/kvarh, kai reaktyviaja galia gamina elektriniu generatoriai. Reaktyviaja galia absorbuojant Kruonio hidroagregatui sinchroninio kompensatoriaus režimu, nudrenavus vandeni, maksimali reaktyviosios energijos kaina perdavimo ir skirstomojo tinklo riboje gali siekti iki 0,985 ct/kvarh, o išspaudus vandeni gali siekti iki 1,585 ct/kvarh, jeigu agregatas dirbo dvi valandas. Minimali reaktyviosios energijos kaina perdavimo ir skirstomojo tinklu riboje gali buti lygi tik reaktyviosios galios perdavimo kainai, ir priimant, kad elektriniu generatoriams absorbuoti reaktyviaja galia nieko nekainuoja ir net pelninga. Todel minimali reaktyviosios energijos kaina gali buti nuo 0,036 iki 0,085 ct/kvarh, kai reaktyviaja galia absorbuoja elektriniu generatoriai. Jeigu reaktyviaja galia gamina Kruonio HAE sinchroniniai kompensatoriai, tuomet reaktyviosios energijos kaina perdavimo ir skirstomuju tinklu riboje gali siekti 0,685 ct/kvarh nudrenavus vandeni arba 1,085 ct/kvarh išspaudus vandeni. 6. Išvados 1. Pateikta reaktyviosios galios kaip papildomos paslaugos rinkos organizavimo apžvalga užsienio valstybese. 2. Aprašyti galimi reaktyviosios galios kaip papildomos paslaugos kainos nustatymo mechanizmai ir pasiulyti pagrindiniai reaktyviosios galios rinkos organizavimo modelio principai. 3. Apskaiciuota reaktyviosios galios kaina perdavimo ir skirstomuju tinklu riboje Lietuvos elektros sistemoje. Literaturos sarašas 1. “Exchange of services between large electricity generating plants and high voltage electric power systems”. Joint Working Group 39/11. CIGRE, April 1999. 2. Alvarado F., Borissov B., Kirsch L.D. “Reactive power as an identifiable ancillary service”. Prepared for Transmission Administrator of Alberta, Ltd., March 2003. 3. Deksnys R. “Elektriniu reaktyviosios energijos kaina”, Energetika,Nr.3, 2000, psl.70 – 77. Deksnys R., Staniulis R., Šablinskas A., Zailskas D., Važgela E. Reactive power valuation and pricing between transmission and distribution network. The survey of reactive power control and its market organization in the foreign electric power systems presented in this article together with basic mechanisms of reactive power pricing. Short description of reactive power market organization model is given also. The price of reactive power on the border of transmission and distribution networks has been calculated using Lithuanian power system. Keywords: reactive power, ancillary services, electric power market. xn--aidimai-cxb, zaidimai, zh-cn žaidimai 4go.lt GAMES Welcome to 4go.lt, home to all the best games !4go.lt has Free Flash Games, Choose an Online Game and Play NOW.