Į klausimą o kam reikalinga kompensacija, atsakymas paprastas: sumažinti sąskaitos už elektros energiją ir be abejo sumažinti nuostolius kabeliuose ir transformatoriuose.
Reaktyvioji galia eilutė Jūsų sąskaitoje už elektros energiją ir dalis eilutės Jūsų sąskaitoje už aktyviąją energiją (nuostoliai kabeliuose). Šias eilutes lengva ženkliai sumažinti, tinkamose vietose sustatant reaktyviosios galios kompensavimo įrangą kondensatorius, kontaktorius, valdiklius.
Reaktyvioji elektros energija yra kintamos srovės elektros energija. Ji, cirkuliuodama tarp elektros energijos šaltinio ir vartotojo elektros energijos imtuvų (elektros įrenginių), neatlieka naudingo darbo (tuo reaktyvioji elektros energija skiriasi nuo aktyviosios elektros energijos). Dėl reaktyviosios elektros energijos cirkuliacijos elektros linijose atsiranda papildomi aktyviosios elektros energijos nuostoliai (šyla elektros laidai).
Jei vartotojo elektros įrenginiai yra induktyvaus pobūdžio (pvz., šaldytuvai, skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, asinchroniniai varikliai, elektriniai suvirinimo aparatai, apšvietimo lempos ir pan.), laikoma, kad vartotojo elektros įrenginiai vartoja reaktyviąją elektros energiją. Jei vartotojo elektros įrenginiai yra talpinio pobūdžio (pvz., kondensatoriai, kondensatorių baterijos ir pan.), laikoma, kad vartotojo elektros įrenginiai generuoja (sukelia) reaktyviąją elektros energiją.
Reaktyvioji elektros energija yra apskaitoma komerciniais elektros apskaitos prietaisais ir matuojama kVArh ("kvarvalandė").
Už reaktyviąją elektros energiją moka vartotojai, kurių objektų leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir daugiau. Už reaktyviosios elektros energijos generavimą į elektros tinklą mokama po 4 ct/kVArh, o už reaktyviosios elektros energijos vartojimą - 2 ct/kVArh.
Reaktyviosios elektros energijos valdymui yra naudojamos reaktyviosios elektros galios kompensavimo sistemos - iš esmės sudarytos iš kondensatorių baterijų ir jų automatinės valdymo įrangos (parinktos talpos kondensatorių baterijos automatiškai yra įjungiamos į kintamos srovės elektros tinklą, kai jame yra reaktyvioji apkrova).
Reikalingos kompensacinės galios parinkimas
Kompensavimo įrenginys parenkamas pagal vartotojo naudojamą maksimalią reaktyvinę galią. Norint tiksliai nustatyti, kaip kinta reaktyvinės galios dydis, koks yra tinklo įtampos netiesinių iškraipymų faktorius, rekomenduojama atlikti keletą matavimų su tinklo analizatoriumi.
Atvejai, kai reaktyvinės galios vartojimas būna mažai kintantis (t.y. palyginti pastovus dydis, per ilgą laiko periodą), tada reaktyvinės galios skaičiavimas gali būti atliekamas pagal komercinės apskaitos reaktyvinės energijos parodymus.
Kompensacinio įrenginio parinkimas pagal elektros energijos skaitiklio duomenis
Jeigu vartojamos reaktyvinės galios dydis yra pastovus arba mažai kintantis, tada elektros energijos skaitiklio duomenys per fiksuotą periodą gali būti naudojami skaičiavimui. Fiksuotas periodas paprastai yra pilna darbo diena, pavyzdžiui aštuonios valandos. Šis metodas geriausiai tinkantis tada, kai objekto energijos vartojimas yra darbo dienomis, o savaitgaliais ir naktimis jo nėra arba jis labai mažas.Šiam skaičiavimui atlikti reikalingi šie elektros energijos skaitiklio duomenys:
1.k var h1 reaktyvinės energijos reikšmė darbo dienos pradžioje.
2.k var h2 reaktyvinės energijos reikšmė darbo dienos pabaigoje.
3.hd valandų skaičius per darbo dieną.
Reikalingą kompensuojamos galios dydį suskaičiuojame pagal formulę:
Kada objektas elektros energiją vartoja ištisą parą, o reaktyvinės galios dydis yra mažai kintantis, skaičiavimui galima naudoti per mėnesį gautus skaitiklio duomenis.
1.k var h1 reaktyvinės energijos reikšmė mėnesio pradžioje.
2.k var h2 reaktyvinės energijos reikšmė mėnesio pabaigoje.
3.hm valandų skaičius per mėnesį.
Kompensacinio įrenginio parinkimas pagal gautus tinklo analizatoriaus duomenis
El. tinklo analizatorius pateikia duomenų failus apie įprastai veikiančių elektros įrenginių reaktyvinės energijos suvartojimą per tam tikrą laiko periodą, paprastai per savaitę arba per dieną.
Individualaus įrenginių kompensavimas
Daugeliu atveju, kada įrenginiai yra didesnių galingumų arba maitinami labai ilgomis elektros energijos tiekimo linijomis, individualaus kompensavimo būdas gali būti pats tinkamiausias sprendimas.
Asinchroninių variklių kompensavimas
Asinchroninio variklio vartojama reaktyvinė srovė yra pakankamai stabili prie bet kokio apkrovos režimo. Variklio reaktyvinė srovė sudaro 90% tuščios eigos srovė. Variklių gamintojas lentelėje pateikia duomenis, pagal kuriuos mes galime suskaičiuoti reikiamą kompensuoti galią pagal formulę:
Kur: Q reaktyvinė galia;
P aktyvinė galia;
cos? galios koeficientas;
Paprastai variklių galios koeficientas būna <0.9, variklių reaktyvinė galia sudaro apie 30% aktyvinės galios. Variklio su mažesniais apsisukimais (750min-1) cos? būna mažesnis, todėl reaktyvinė galia siekia 50% aktyvinės galios.
Kondensatorių pajungimo būdas priklauso nuo variklio valdymo ir paleidimo būdo.
Tiesioginio paleidimo variklis
Šiuo būdu kondensatorius gali būti jungiamas lygiagrečiai varikliui. Kondensatorius bus prijungtas už šiluminės relės, šiuo atveju reikia sumažinti apsaugos srovę, kad variklis liktų apsaugotas.
Žvaigždė trikampis paleidimo variklis
Žvaigždė trikampis paleidimo sistemoje kondensatorius įjungiamas tada, kai variklis perjungiamas į trikampį, tai reiškia, kad paleidimo metu kondensatorius yra neįjungtas.
Galios transformatoriaus kompensavimas
Galios transformatorius dažniausiai įjungtas netgi tada, kai visas apkrovimas yra išjungtas. Tuo atveju, kai el. energijos apskaita yra įrengta transformatoriaus aukštos įtampos pusėje, ji visada matuoja transformatoriaus naudojamą reaktyvinę galią, aktualu prijungti individualaus kompensavimo kondensatoriaus bateriją.
Transformatoriaus reaktyvinę varžą sudaro magnetolaidžio magnetinė varža Xm, apvijos sklaidos varža Xd.
Magnetinėje varžoje Xm išsiskirianti galia sudaro Qd sklaidos galia sudaro 1.8-2% pilnutinės transformatoriaus galios, o sklaidos varžoje Xd išsiskiria Qd sklaidos galia, kuri priklauso nuo srovės.
Taigi transformatoriaus pilną reaktyvinę galią Qt sudaro šių dviejų galių Qm ir Qd vektorinė suma, ji sudaro 5% pilnutinės transformatoriaus galios.
? matavimas (Cos ?)
Įtampos matavimo diapazonas nuo 58V iki 690V
Srovės matavimo diapazonas nuo 25mA iki 5A
Srovinių harmoninių iškraipymų tikslumas daugiau nei 90%
Reguliatorius gali turėti 6 arba 12 relinių išėjimų, bei papildomą avarijos relę
Displėjus turi keturių segmentų skaitmeninius skaičius
Reguliavimo indikacija, nepakompensavimas arba perkompensavimas
Darbinės būsenos ir parametrų indikacija
Indikacija apie įjungtas pakopas
Programuojamos aliarmo funkcijos
RS232, 3-polė jungtis
Maitinimo įtampa 230VAC ±15 %
Darbo temperatūra -25? iki +60?C
Panelinio montavimo 142x142mm ir 144x144mm
Svoris 0,65kg
Cos ? matavimas (Cos ?)
Srovės matavimai (A)
Srovinių harmoninių iškraipymų koefic. (d%)
Reguliatorius gali turėti 3, 6, 8, 10, 12 arba 14 relinių išėjimų, bei papildomą avarijos relę
Displėjus turi tris septynių segmentų skaitmeninius skaičius
Prietaiso parametrai nustatomi 4 klavišais
Avariją signalizuoja esant srovės harmonikų iškraipymui ir neteisingam galios koeficiento reguliavimui
Indikacija apie įjungtas pakopas
Gaminami dviejų dydžių 96x96mm ir 144x144mm
Įtampos dažnis. Vardinis tiekiamos įtampos dažnis turi būti 50 Hz. Normaliomis darbo sąlygomis vidutinis sistemos pagrindinės harmonikos dažnis per 10 s turi būti 50 Hz ±1%, t. y. nuo 49,5 iki 50,5 Hz ir toks dažnis turi būti 99,5% per metus.
Įtampos asimetrija. Tiekiamos įtampos asimetrija tai trifazės sistemos būsena, kai fazių įtampų vidutinės vertės arba fazių tarpusavio kampai nelygūs. Kai kuriose vietose, kur vartotojo įrenginiai yra iš dalies vienfaziai arba dvifaziai, trifazė įtampos asimetrija elektros tinklo nuosavybės ar eksploatavimo atsakomybės ribos taškuose gali pasiekti apie 3%.
Įtampos nesinusiškumas. Tiekiamos įtampos netiesinių iškraipymų faktorius (įtampos nesinusiškumas) turi būti mažesnis arba lygus 8% (įskaitant visas harmonikas iki 40).
Įtampos svyravimai. Tiekiamos (gaminamos) elektros įtampa nuo 2002 metų (nors elektros tinklo vardinė įtampa nedidinama iki 230 V) įvedamos naujos leistinos tinklo įtampos ribos nuo -10% iki +6% (laikant vardine įtampa 230 V), t. y. nuo 207,0 V iki 243,8 V. Po 2009 metų elektros tinklo įtampa didinama iki vardinės 230 V reikšmės ir nustatomos leistinos nuo -10% iki +10% darbo įtampos ribos, t. y. nuo 207 V iki 253V.
Elektros įrenginiai (elektros varikliai, suvirinimo transformatoriai, jėgos transformatoriai, dienos šviesos lempos) normaliu eksploatacijos režimu iš elektros tinklo naudoja ne tik aktyviąją, bet ir reaktyvinę energiją.
Naudojant abi energijas perkraunami elektros perdavimo tinklai. Išeitis - prijungti tinkamo galingumo kondensatorių, kuris perduotų reaktyvinę energiją imtuvui, kuriam jos reikia. Tokiu atveju sumažėja reaktyvinės energijos apkrova elektros tinkluose. Toks sprendimas vadinamas reaktyvinės galios kompensavimu.
Kompensacijos kokybė apibūdinama galios koeficientu cos ?, tai aktyvios ir visos galios santykis.
Idealus santykis yra tuomet, kai cos ??= 1.
Naudojami šie kompensacijos tipai: individuali, grupinė ir centrinė. Individuali kompensacija yra tuomet, kai kondensatorius prijungtas tiesiai prie vartotojo. Grupinė ir centrinė kompensacijos naudojamos tuomet, kai yra kintama srovės apkrova. Kondensatorių įjungimą reguliuoja mikroprocesorių reguliatorius, kuris nustato tinkamiausią galios koeficientą.
Dėl reaktyvinės galios:
padidėja aktyviniai nuostoliai;
daugiau reikia mokėti už elektros energiją;
padidėja įtampos kritimas;
sumažėja variklių ir transformatorių eksploatacijos laikas.
Sumažinti šiuos reiškinius leidžia šiuolaikinės reaktyvinės energijos kompensavimo sistemos. Jų privalumai:
mažiau reikia mokėti už elektros energiją;
sumažėja aktyviniai nuostoliai;
sumažėja įtampos kritimas;
padidėja variklių ir transformatorių eksploatacijos laikas.
Reaktyvinės energijos kompensavimo įrenginių reikalauja ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės":
įrengti, naudoti ir eksploatuoti savo elektros įrenginius taip, kad jie neblogintų elektros energijos kokybės;
kai vartotojas nesilaiko optimalaus reaktyviosios galios, naudojamos iš elektros tinklo, dydžio ir kompensavimo įrenginių darbo tvarkos, jis privalo apmokėti už suvartotą ir (ar) į operatoriaus tinklą perduotą reaktyviąją energiją. Per parą bet kurį momentą reaktyviosios galios balansas elektros energijos persiuntimo paslaugos pirkimo ir pardavimo vietoje turi būti lygus 0 (nuliui).
Mūsų parinkti reaktyviosios galios kompensavimo įrenginiai kaip tik gerina tinklo kokybę ir užtikrina artimą nuliui reaktyviosios galios pusiausvyrą.
PATVIRTINTA
Valstybinės energetikos inspekcijos
prie Ūkio ministerijos viršininko
2003-01-08 įsakymu Nr. 02
NORMINIAIS TEISĖS AKTAIS NUSTATYTŲ ENERGIJOS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖS METODINIAI NURODYMAI
Šie metodiniai nurodymai parengti sutinkamai su Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr.IX-884 18 straipsnio 4 dalies 6 punktu ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau VEI) nuostatų 7.7 punktu, kuriuo VEI pareigūnai įpareigoti kontroliuoti kaip laikomasi nustatytų tiekiamos energijos (elektros, šilumos, gamtinių dujų) kokybės reikalavimų.
1. Tiekiamos elektros kokybė turi atitikti Žemos įtampos viešo elektros tiekimo sistemų vardinės įtampos (HD 472S1) LST 1567:1999 ir Bendrų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos LST EN 50160:2001 standartų reikalavimus.
1.1. Kontroliuojami šie pagrindiniai elektros parametrai:
1.1.1. Įtampos dažnis. Vardinis tiekiamos įtampos dažnis turi būti 50 Hz. Normaliomis darbo sąlygomis vidutinis sistemos pagrindinės harmonikos dažnis per 10 s turi būti 50 Hz ±1% t. y. nuo 49,5 iki 50,5 Hz ir toks dažnis turi būti 99,5% per metus;
1.1.2. Įtampos asimetrija. Tiekiamos įtampos asimetrija tai trifazės sistemos būsena, kai fazių įtampų vidutinės vertės arba fazių tarpusavio kampai nelygūs. Kai kuriose vietose, kur vartotojo įrenginiai yra iš dalies vienfaziai arba dvifaziai, trifazė įtampos asimetrija elektros tinklo nuosavybės ar eksploatavimo atsakomybės ribos taškuose gali pasiekti apie 3%;
1.1.3. Įtampos nesinusiškumas. Tiekiamos įtampos netiesinių iškraipymų faktorius (įtampos nesinusiškumas) turi būti mažesnis arba lygus 8% (įskaitant visas harmonikas iki 40).
1.1.4. Įtampos svyravimai. Tiekiamos (gaminamos) elektros įtampa nuo 2002 metų (nors elektros tinklo vardinė įtampa nedidinama iki 230V) įvedamos naujos leistinos tinklo įtampos ribos: nuo -10%iki +6% (laikant vardine įtampa 230 V), t.y. nuo 207,0V iki 243,8 V. Po 2009 metų elektros tinklo įtampa didinama iki vardinės 230 V reikšmės ir nustatomos leistinos nuo -10% iki +10% darbo įtampos ribos, tai yra nuo 207 V iki 253 V.
2.Tiekiamos šilumos energijos tikrinami šilumos temperatūros (?C) ir slėgio (Pa) kokybės parametrai, kurie nustatomi:
2.1. šilumos šaltinyje atleidimo kolektoriuje pagal temperatūrinį ir pjezometro grafikus (Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių punktai 641, 642, 665,666; Žin., 2002, Nr.6-252);
2.2. pas vartotojus statinio šilumos punkto įvade, nuosavybės ar eksploatavimo atsakomybės riboje arba apskaitos taške sutartyje ar kituose dokumentuose nurodytus šilumnešio parametrus (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės punktas 26: Žin., 2000, Nr.6-168);
2.3. karšto vandens temperatūra pas vartotoją vandens paėmimo vietose turi būti ne mažesnė kaip 50?C, o atvirose sistemose ne mažesnė kaip 60?C (Statybos normos ir taisyklės SNiT 2.04.01-85 Pastatų vidaus vandentiekis ir kanalizacija 2.2 punktas (Informaciniai pranešimai, 2000 Nr.8-106).
3. Vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kokybės reikalavimai išdėstyti Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse (Žin., 2002, Nr.15-598).
3.1. Pagrindiniai gamtinių dujų kontroliuojami parametrai:
3.1.1. žemutinė dujų degimo šilumos vertė, esant norminėms sąlygoms, turi būti ne mažesnė kaip 7600 kcal/m3 (31,8 MJ/m3);
3.1.2. mechaninių priemaišų masė 1 m3 dujų neturi viršyti 0,001 g;
3.1.3. dujų drėgnumo rasos taškas neturi būti aukštesnis už dujų temperatūrą;
3.1.4. skystos fazės vandens ir angliavandenilių kiekis dujose neleistinas;
3.1.5. dujų temperatūra turi būti ne žemesnė už -15?C ir ne aukštesnė už +50?C.
4. Suskystintų angliavandenilinių dujų skirtų automobiliams ir kitų naftos produktų kokybę kontroliuoja ir priima atitinkamus sprendimus Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos pagal savo kompetenciją.
5. VEI pareigūnai planinių patikrinimų metu tikrina kaip įmonės prisilaiko gaminamos, perduodamos, skirstomos, parduodamos energijos nustatytų kokybės reikalavimų.
6. Tikrinant vartotojų skundus, pareiškimus dėl jiems tiekiamos energijos kokybės, išsiaiškinami pareiškėjo išdėstytų kokybės reikalavimų pažeidimai ir VEI pareigūnas raštu atsako pareiškėjui.
7. Jei vartotojui tiekiama energija neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų VEI pareigūnas pareikalauja iš gamintojo ar tiekėjo pašalinti šio neatitikimo priežastis ir tiekti nustatytų norminiais teisės aktais parametrų energiją.
8. Visus pastebėtus galiojančiais norminiais teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl gaminamos, perduodamos, skirstomos ar parduodamos energijos kokybės ar vykdomų jos matavimų pažeidimų bei dėl neatliekamų arba nekokybiškai atliekamų energijos kontroliuojamų parametrų matavimų trūkumų, VEI pareigūnas surašo privalomame vykdyti nurodyme ir pasirašytinai įteikia įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris nustatytais terminais informuoja VEI apie pažeidimų pašalinimą. Esant reikalui surašomas ATPK protokolas.
9. Ginčus dėl tiekiamos energijos kokybės tarp tiekėjo ir vartotojo ne teisme tvarka sprendžia VEI sutinkamai su Išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl energetikos objektų, įmonių įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo (Žin., 2002, Nr.115-5185; VEI informacinis leidinys Energetikos priežiūra, 2002, Nr. 41(8).
Suskaičiuoti 2012 m. elektros energijos tiekimo kokybės rodikliai
2013.04.15
Elektros skirstymo bendrovės AB LESTO klientams tiekiamos elektros energijos kokybės rodikliai 2012 metais buvo geriausi per šalies nepriklausomybės laikotarpį vienam vartotojui vidutiniškai (nevertinant stichinių reiškinių poveikio) teko 76,67 minutės per metus be elektros, tai yra 9,5 proc. mažiau nei 2011 m. Taip pat 5,4 proc., iki 1,06 karto, sumažėjo ir elektros energijos tiekimo nutrūkimų skaičius vienam vartotojui.
Tokie LESTO elektros energijos tiekimo kokybės rodikliai lenkia Europos Sąjungos šalių vidurkį vidutiniškai vienam europiečiui vidutiniškai tenka apie 100 minučių be elektros energijos ir 1,8 elektros tiekimo nutrūkimo, nevertinant stichinių reiškinių poveikio.
Labiausiai prie elektros energijos tiekimo kokybės rodiklių gerėjimo prisidėjo LESTO investicijos į skirstomojo tinklo modernizavimą, požeminių kabelių linijų tiesimą, taip pat sklandesnis operatyvinių brigadų darbo organizavimas, perėjimas prie vieno aptarnavimo telefono 1802, automatinės elektros tiekimo perjungimo sistemos, teigia Virgilijus Žukauskas, AB LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius. Be abejonės, LESTO tęsia kryptingas investicijas į skirstomąjį tinklą ir kasmet patvirtina vis ambicingesnius siektinus elektros energijos tiekimo rodiklius.
Pasak Elektros tinklo tarnybos direktoriaus, sutrikimų elektros tinkle visiškai išvengti neįmanoma, tačiau palaipsniui modernizuojant tinklą, elektros tiekimo kokybė toliau gerės. Gamtos stichijos yra pagrindinė priežastis, sutrikdanti elektros tiekimą ir lemianti nepatogumus gyventojams.
Šalyje apie 30 procentų skirstomųjų tinklų yra miškingose vietovėse, elektros linijos čia dažnai nukenčia dėl virstančių medžių ar laidus liečiančių medžių šakų. Norint šias linijas pakeisti kabeliais, kurie būtų apsaugoti nuo gamtos stichijų padarinių, reikėtų investuoti daugiau nei 3 mlrd. Lt. 2012 m. LESTO investicijos į skirstomojo tinklo modernizavimą sudarė 159,6 mln. Lt, tai 15 proc. daugiau nei 2011 m. Per metus nutiesta 1243 km kabelių linijų.
Už dingusią elektrą dažnai atsakomybė tenka ir gyventojams, nevykdantiems savo prievolės genėti ir prižiūrėti medžius ar kitus želdinius greta elektros skirstymo linijų. Vagystės iš skirstomojo tinklo įrenginių ar neatsargus elgesys greta jų kita priežastis, lemianti elektros tiekimo sutrikimus. Gyventojai visus planuojamus darbus elektros linijų apsaugos zonose privalo iš anksto derinti su LESTO, sako V. Žukauskas.
Geriausiu elektros energijos patikimumu džiaugiasi Vilniaus regiono gyventojai sutrikimų čia būna mažiausiai, jie būna trumpiausi, kadangi sostinėje plačiausiai išplėtotas kabelių skirstomasis tinklas. 2012 m. vienam Vilniaus regiono gyventojui vidutiniškai teko 55,35 minutės be elektros energijos. Daugiausia nuostolių skirstomajam tinklui gamtos stichijos padaro miškingose vietovėse, taip pat pajūryje, kur vėjai būna stipriausi.
Gyventojai, ypač gyvenantys nutolusiose vietovėse, apie elektros tiekimo sutrikimus turėtų pranešti bendruoju klientų aptarnavimo telefonu 1802. Siekiant greičiau nustatyti tinklo gedimo vietą ir atstatyti elektros tiekimą, klientų aptarnavimo specialistai gali paprašyti nurodyti vartotojo kodą arba tikslius elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį sudariusio asmens duomenis. LESTO įdiegta nuotolinio dispečerinio valdymo sistema automatiškai užfiksuoja gedimus vidutinės įtampos tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama didesniam vartotojų skaičiui (mieste, miestelyje ar gyvenvietėje).
Gedimų atvejais elektros energijos tiekimo atstatymo darbai organizuojami pagal prioritetus pirmiausia šalinami gedimai vidutinės įtampos tinkle ir tie gedimai, kurie elektros tiekimo sutrikimus lemia didžiausiam vartotojų skaičiui, objektams su sudėtingais technologiniais procesais, objektams, kur nutrūkus elektros energijos tiekimui gali kilti pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, visuomeninės paskirties objektams. LESTO operatyvinės brigados, kad nustatytų gedimo vietą, turi fiziškai apžiūrėti elektros oro liniją, kurioje užfiksuotas sutrikimas, arba aplankyti nuo keleto iki keliolikos transformatorinių, išsidėsčiusių plačioje miesto erdvėje, kai gedimas fiksuojamas kabelių tinkle. Dažnai vien tam, kad būtų nustatytos gedimų vietos elektros linijose, darbuotojams tenka pėsčiomis apeiti dešimtis kilometrų nepalankioms oro sąlygomis todėl gedimų šalinimas užtrunka. Tokiais atvejais itin svarbi gyventojų pagalba matydami pažeidimus skirstomajame tinkle (kibirkščiuojančius ar nutrauktus laidus, pažeistus įrenginius, užvirtusius medžius ar kt.), jie turėtų pasirūpinti savo saugumu ir nedelsdami apie gedimo vietą pranešti LESTO trumpuoju numeriu 1802.
Tipai[taisyti]
Pagal formą kondensatoriai skirstomi į:
Plokščiuosius
Sferinius
Cilindrinius
Pagal naudojamą dielektriką dažniausiai skirstomi į dvi grupes:
Elektrolitinius
Keramikinius
Sandara[taisyti]
Plokščiasis kondensatorius. E elektrinis laukas tarp plokštelių, d atstumas tarp plokštelių, +q, -q plokštelių krūviai.
Kondensatorius sudarytas iš dviejų laidininkų, vadinamų elektrodais. Tarpe tarp elektrodų gali būti dielektrikas, kuris naudojamas kondensatoriaus talpai padidinti.
Plokščiajame kondensatoriuje elektrodų vaidmenį atlieka dvi plokštelės, sferiniame dvi bendraašės sferos, cilindriniame du cilindrai.
Sferinis kondensatorius yra daugiau teorinis matematinis modelis, o praktikoje naudojami plokštieji ir cilindriniai kondensatoriai.
Talpa[taisyti]
Kondensatoriaus elektrinė talpa apibrėžiama panašiai, kaip ir pavienio laidininko: ji lygi vienos iš elektrodo krūvio ir potencialų skirtumo tarp elektrodų santykio moduliui. Modulis imamas dėl to, jog elektros krūvis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas, o kondensatoriaus elektrinė talpa yra tik teigiamas dydis:
C = \frac{q}{U}
kur
C elektrinė talpa;q vieno elektrodo krūvis;U potencialų skirtumas tarp elektrodų.
Talpos matavimo vienetas SI sistemoje faradas (F). Kadangi faradas yra gana didelis dydis, dažniausiai kondensatoriaus talpa nusakoma mikrofaradais (µF), nanofaradais (nF), pikoofaradais (pF)
Plokščiojo kondensatoriaus talpa[taisyti]
C = \frac{\epsilon_0\epsilon S}{d}
kur
?0 elektrinė konstanta;S kondensatoriaus plokštelių bendras plotas;d atstumas tarp elektrodų.? dielektrinė skvarba;
Sferinio kondensatoriaus talpa[taisyti]
C = \frac{4 \pi \epsilon_0}{ \frac{1}{R_1} - \frac{1}{R_2} }
kur
?0 elektrinė konstanta;R1, R2 kondensatorių sudarančių sferų spinduliai.
Cilindrinio kondensatoriaus talpa[taisyti]
C = \frac{2 \pi \epsilon_0 l}{\ln (\frac{R_2}{R_1}) }
kur
?0 elektrinė konstanta;R1, R2 kondensatorių sudarančių cilindrų spinduliai.l cilindrų ilgis.
Jei kondensatoriuose naudojamas dielektrikas, visose formulėse ?0 reikia padauginti iš dielektriko dielektrinės skvarbos ? (vietoj ?0 ?0?).
Kondensatoriaus sukaupta energija[taisyti]
Energija sukaupta kondensatoriuje:
W_c = \frac{CU^2}{2};
kur
Wc - energija [J];C - talpa [F];U - įtampa [V].
Kondensatoriaus reaktyvioji varža[taisyti]
X_c = \frac{1}{2 \pi f C};
kur
Xc - varža [?];f - srovės dažnis [Hz];C - talpa [F].
Dviejų laidininkų (plokštelių), atskirtų dielektriku, sistema sudaro elektrinį kondensatorių.
Natūralūs kondensatoriai yra, pavyzdžiui, du elektros tinklo laidai, dvi kabelio gyslos, kabelio gysla ir šarvas, perėjimo izoliatorius (izoliuojantis laidą nuo sienos arba metalinio korpuso sienelės). Naudojami įvairių konstrukcijų kondensatoriai, gana dažnai plokštieji, kuriuos sudaro dvi lygiagrečios metalinės, izoliuotos viena nuo kitos plokštelės.
Sutartinai grafiniai kondensatorių žymėjimai yra:
Kondensatoriai kaupia ir išlaiko savo plokštelėse vienodo didumo ir priešingų ženklų elektros krūvius. Kiekvienos kondensatoriaus plokštelės elektros krūvis Q proporcingas įtampai U tarp plokštelių, taigi:
Q = CU.
Dydis C, lygus vienos kondensatoriaus plokštelės krūvio ir įtampos tarp plokštelių santykiui, vadinamas kondensatoriaus elektrine talpa ir yra vienas iš jo parametrų. Vadinasi, talpa:
C = Q/U.
Kadangi SI sistemoje krūvio vienetas yra kulonas, o įtampos vienetas voltas, tai talpos vienetas yra kulonas, padalytas iš volto. Jis vadinamas faradu (F):
1 F = 1 C/1 V.
Paprastai vartojami smulkesni vienetai mikrofaradas (1µF = 10-6 F) arba pikofaradas (1pF = 10-12 F).
Kondensatoriaus talpa priklauso nuo jo plokštelių elektrodų formos ir matmenų, jų tarpusavio padieties, taip pat nuo dielektriko, skiriančio tas plokšteles, savybių.
Pavyzdžiui, plokščiojo kondensatoriaus, tarp kurio plokštelių yra vakuumas, talpa:
C = ?0S/d;
Čia S vienos plokštelės plotas m2, d atstumas tarp plokštelių m, ?0 elektrinė konstanta, nusakanti elektrinį lauką tuštumoje (vakuume).
Elektrinės konstantos matavimo vienetas randamas šitaip:
[?0] = [Cd/S] = Fm/m2 = F/m.
Vadinasi, elektrinė konstanta išreiškiama faradais metrui.
Elektrinė konstanta priklauso nuo vienetų sistemos. Jos vertė SI vienetų sistemoje šitokia:
Įvairių medžiagų dielektrines savybes galima palyginti su vakuumo savybėmis.
Erdvę tarp kondensatoriaus plokštelių užpildžius kokia nors medžiaga dielektriku, kondensatoriaus talpa padidės ? kartų. Tuomet ją bus galima rasti iš formulės:
C = ?0?S/d = eaS/d.
Daugiklis ?, vadinamas medžiagos santykine dielektrine skvarba, yra bematis dydis. Kai kurių dielektrikų santykinės dielektrinės skvarbos vertės pateikiamos lentelėse.
Santykinės dielektrinės skvarbos ir elektrinės konstantos sandauga vadinama absoliutine dielektrine skvarba:
?a = ??0.
Pramonė išleidžia įvairios konstrukcijos bei paskirties, įvairios talpos (1 pF 1000 µF) kondensatorius iki 10 kV vardinės įtampos.
Kintamosios srovės grandinėse naudojami popieriniai , žėrutiniai , keraminiai kondensatoriai , o elektrolitiniai kondensatoriai naudojami tiktai nuolatinės srovės grandinėse.
Popierinį kondensatorių sudaro dvi ilgos aliuminio folijos juostos, izoliuotos parafinuoto popieriaus juostomis.
Elektrolitinio kondensatoriaus viena plokštelė yra aliuminio folija, o kita popierius ar audinys, impregnuotas tirštu elektrolito tirpalu; dielektrikas labai plonas oksido sluoksnis ant aliuminio folijos.
Kondensatorių jungimas
Norint gauti tam tikrą talpą arba kai tinklo įtampa viršija vardinę kondensatoriaus įtampą, keli kondensatoriai jungiami nuosekliai, lygiagrečiai arba mišriai.
Sujungus kondensatorius nuosekliai, visų kondensatorių elektrodų krūviai bus vienodi, nes iš maitinimo šaltinio jie patenka tik į išorinius elektrodus, o vidiniuose elektroduose jie gaunami tik pasiskirsčius krūviams, anksčiau neutralizavusiems vieni kitus.
Vieno kondensatoriaus elektrodo krūvį pažymėjus Q, dviem nuosekliai sujungtiems kondensatoriams galima parašyti:
U1 = Q/C1 ir U2 = Q/C2,
T. y., esant nevienodoms talpoms, kondensatorių įtampos bus skirtingos.
Išreiškę įtampą grandinės gnybtuose
U = U1 + U2
Krūvių ir talpų santykiu, gauname:
Q/C = Q/C1 + Q/C2
arba, suprastinus iš Q,
1/C = 1/C1 + 1/ C2
iš čia bendroji, arba ekvivalentinė, dviejų nuosekliai sujungtų kondensatorių talpa
C = C1C2/C1 + C2.
Lygiagrečiai sujungus kondensatorius, visų kondensatorių įtampos bus vienodos, o krūviai bendru atveju bus skirtingi:
Q1 = C1U ir Q2 = C2U.
Visų lygiagrečiai sujungtų kondensatorių bendras krūvis yra lygus atskirų kondensatorių krūvių sumai, t. y. Dviejų lygiagrečiai sujungtų kondensatorių krūvis
Q = Q1 + Q2;
iš čia bendroji, arba ekvivalentinė, talpa
C = Q/U = Q1 + Q2/U = C1 + C2,
t. y. ekvivalentinė talpa lygi atskirų kondensatorių talpų sumai.
Jei nuosekliai ar lygiagrečiai sujungta daugiau kondensatorių, pasinaidojus formulėmis, nesunkiai galima rasti ekvivalentines talpas.
Kondensatoriaus įkrovimas ir iškrovimas
a) kondensatoriaus įkrovimas.
Išnagrinėkime grandinę, sudarytą iš neįkrauto C talpos kondensatoriaus ir varžos rezistoriaus, prijungtų prie nuolatinės įtampos U maitinimo šaltinio.
Kadangi įjungimo momentu kondensatorius dar neįkrautas, tai jo įtampa uc = 0. Todėl pradiniu laiko momentu (t = 0) įtampos kritimas rezistoriuje R lygus U, ir atsiranda srovė, kurios stiprumas:
i = U/R = I.
Tekant srovei i, kondensatoriuje palaipsniui kaupiasi krūvis Q, ir jame atsiranda įtampa uc = Q/C, o įtampos kritimas rezistoriuje R, pagal antrąjį Kirchhofo dėsnį, mažėja:
iR = U uc.
Vadinasi, srovė:
i = U uc/R
mažėja, mažėja ir krūvio kaupimosi greitis, nes grandine tekanti srovė:
i = dQ/dt.
Laikui bėgant, krūvis Q ir įtampa uc didėja vis lėčiau, o srovė grandinėje palaipsniui mažėja proporcingai skirtumui U uc.
Per pakankamai ilgą laiką (teoriškai per be galo ilgą laiką) įtampa kondensatoriuje pasiekia maitinimo šaltinio įtampą, srovė pasidaro lygi nuliui, ir kondensatoriaus įkrovimo procesas pasibaigia.
Praktiškai susitarta laikyti, jog kondensatoriaus įkrovimas baigtas, kai srovė sumažėja iki 1% nuo pradinės vertės U/R, arba kondensatoriaus įtampa pasiekia 99% maitinimo šaltinio įtampos U.
Kondensatoriaus įkrovimas vyksta juo lėčiau, juo didesnė srovę ribojanti grandinės varža R ir juo didesnė kondensatoriaus talpa C, nes, esant didesnei talpai, reikia sukaupti didesnį krūvį. Proceso greitis apibūdinamas grandinės laiko konstanta:
t = RC;
juo didesnė t, tuo lėtesnis procesas.
Grandinės laiko konstanta turi laiko dimensiją, nes
Įjungus grandinę, per laiką, lygų t, kondensatoriaus įtampa pasiekia maždaug 63% nuo maitinimo šaltinio įtampos, o per 5 t laiką kondensatoriaus įkrovimo procesą galima laikyti baigtu.
Įkraunant kondensatorių, jo įtampa:
t. y. ji lygi maitinimo šaltinio nuolatinės įtampos ir laisvosios įtampos
kuri, laikui bėgant, mažėja rodiklinės funkcijos (eksponentės) dėsniu nuo U iki nulio.
Srovė ic rodiklinės funkcijos dėsniu mažėja nuo pradinės vertės I = U/R.
b) kondensatoriaus iškrovimas.
Dabar išnagrinėkime kondensatoriaus C, kuris buvo įkrautas iš maitinimo šaltinio iki įtampos U, iškrovimo per rezistorių R procesą. Pradiniu momentu grandinėje atsiranda srovė i = U/R = I, kondensatorius pradeda mažėti. Įtampai uc mažėjant, mažėja ir srovė grandinėje i = uc/R. Per laiką 5t = 5RC kondensatoriaus įtampa ir srovė grandinėje sumažėja maždaug iki 1% nuo pradinių verčių, ir kondensatoriaus iškrovimo procesą galima laikyti baigtu.
Kondensatoriui išsikraunant, jo įtampa lygi:
t. y. ji mažėja rodiklinės funkcijos dėsniu.
Kondensatoriaus iškrovimo srovė
t. y. ji mažėja tuo pačiu dėsniu, kaip ir įtampa.
Visa įkrovimo metu kondensatoriaus elektriniame lauke sukaupta energija iškrovimo metu išsiskiria kaip šiluma rezistoriuje R.
Atjungus nuo maitinimo šaltinio įkrautą kondensatorių, jo elektrinis laukas negali ilgai išlikti nepakitęs, nes kondensatoriaus dielektrikas ir izoliacija tarp jo gnybtų turi tam tikrą laidumą.
Kondensatoriaus iškrovimas, kuris vyksta dėl blogo dielektriko ir izoliacijos, vadinamas saviiškrova. Kondensatoriaus saviiškrovos laiko konstanta t nepriklauso nuo plokštelių formos ir atstumo tarp jų.
Kondensatoriaus įkrovimo ir iškrovimo procesai vadinami perėjimo procesais.
Kondensatorių rūšys
1. Vakuuminiai pastovios talpos kondensatoriai
Tokio tipo kondensatoriai naudojami darbui su kintamos ir pastovios srovės grandinėmis.
Bendra techninė charakteristika:
1.Leidžiami talpos didumo nukrypimai yra +(-)5; +(-)10; +(-)20%;
2.Kondensatoriaus patvarumas 2000 val.;
3.Kondensatoriuas laikymas sandėlių sąlygomis 12 metų;
4.Baigiantis galiojimui talpos pakeitimas virš nustatyto leidžiamo nukrypimo ne daugiau +(-)20%.
2. Pastovios talpos kondensatoriai su organiniu sintetiniu dielektriku
Tokio tipo kondensatoriai naudojami nuslopinti radioryšio trukdžiams.
Bendra techninė charakteristika:
1.Leidžiami talpos didumo nukrypimai yra +100% ir 10%;
2.Leidžiami talpos pakeitimai kraštutinėmis sąlygomis dirbamoje temperatūroje atžvilgiu išmatuotos normaliomis sąlygomis yra +(-)10%;
3.Kintamos talpos bandomosios įtampos dažnumas 1000;
4.Izoliacijos pasipriešinimas tarp išvedimų:
normaliomis sąlygomis ne mažiau 10000 M?;
esant +125° C temperatūrai ne mažiau 500 M?.
5.Garantinis kondensatoriaus galiojimo laikas 500 val.;
6.Garantinis saugojimo laikas 8,5 metai;
7.Baigiantis laikymo laikotarpiui izoliacijos pasipriešinimas ne mažiau 5000 M?.
3. Kombinuoti kondensatoriai
Šio tipo kondensatoriai su įtampos nukrypimais nuo 3 iki 20 kV naudojami darbui pastovios ir pulsuojančios srovės grandinėse. Priklausomai nuo kondensatoriaus konstrukcijos korpuso kondensatoriai gaminami keraminiuose cilindriniuose korpusuose.
Bendra techninė charakteristika:
1.Talpos didumo leidžiami nukrypimai - +(-)5; +(-)10; +(-)20%;
2.Leidžiami talpos pakeitimai kraštutinėmis sąlygomis dirbamoje temperatūroje atžvilgiu išmatuotos normaliomis sąlygomis yra +(-)10%;
3.Izoliacijos pasipriešinimas +20° C temperatūroje:
tarp sujungtų kartu išvedimų ir korpuso ne mažiau 5000 M?;
tarp išvedimų, dėl kondensatoriaus nukrypimų:
iki 0,1 µF ne daugiau 10000 M?;
0,2 µF ir virš ne daugiau 200 M?· µF.
4.Garantinis kondensatoriaus galiojimo laikas +70° C temperatūroje 5000 val.;
5.Garantinis laikymo sandėliuose laikas 12 metų;
6.Baigiantis galiojimo laikui:
talpos pakeitimas virš nustatytų nukrypimų ne daugiau +(-)10%;
izoliacijos pasipriešinimas ne mažiau 50%
4. Vakuuminiai (polikarbonatiniai) kondensatoriai
Šio tipo kondensatoriai su įtampos nukrypimais nuo 63 iki 400 V naudojami darbui pastoviose, kintamose ir pulsuojančiose grandinėse. Šie kondensatoriai gaminami darbui sauso ir drėgno klimato sąlygomis.
5. Vakuuminiai kintamos talpos kondensatoriai
Tokio tipo kondensatoriai gaminami nominalios įtampos 25 kV ir naudojami darbui pastovios ir kintamos srovės, dažniu iki 60 ?Hz, grandinėse.
Bendra techninė charakteristika:
1.Leidžiami talpos didumo nukrypimai pagal nominalią vertę:
minimali talpa +10%;
maksimali talpa 10%.
2.Talpos temperatūrinis koeficientas 1° C temperatūros intervale nuo 60 iki +125° C, priklausomai nuo drėgnumo iki 80 %, yra +30 (+(-)10)·10-6 .
3.Bandomoji įtampa pastovios ar kintamos srovės, dažniu 50Hz, yra 30kV.
4.Izoliacijos pasipriešinimas normaliomis sąlygomis ne mažiau 10000 G?.
5.Sukimosi momentas ne daugiau 0,05 kHz·m
6.Leidžiamas pertvarkymų skaičius nuo minimalios iki maksimalios talpos ir atvirkščiai ne daugiau 2000.
7.Pilnų talpos pertvarkymų ciklų per minutę skaičius ne daugiau 5.
8.Ilgaamžiškumas 1000 val.
9.Garantinis kondensatoriaus laikymas 5 metai.
6. Kondensatoriai su oro dielektrikais
Jie naudojami darbui pastovios ir kintamos srovės grandinėse.
Bendra techninė charakteristika:
1.Pastovios srovės leidžiama darbinė įtampa 160V.
2.Talpos temperatūrinis koeficientas 1° C temperatūros intervale nuo 60 iki +125° C, priklausomai nuo drėgnumo iki 80 %, yra ne daugiau +300 · 10-6
3.Pastovios srovės bandomoji įtampa 500V.
4.Izoliacijos psipriešinimas:
normaliomis sąlygomis ne mažiau 1000 M?;
kai temperatūra +125° C ne mažiau 500 M?.
5.Sukimosi momentas nuo 60 iki 400 Hz·cm.
6.Pilnas sukimosi kampas 360°.
7.Kondensatoriaus ilgaamžiškumas veikiant 160V įtampai 5000val.
8.Kondensatoriuas laikymas sandėliuose 12 metų.
Daugiau ar mažiau panašūs yra šie kondensatorių tipai: kondensatoriai su kietais dielektrikais, kondensatoriai su žėrutiniais dielektrikais, kondensatoriai su popieriniu dielektriku, kondensatoriai su dielektriku iš oksidinio sluoksnio ant ventilinio metalo ir t.t.
Dažniausiai naudojamas kondensatorių žymėjimas: K61-3;KT-2ir t.t.
Elektros energijos skaitiklio duomenys per fiksuotą periodą yra naudojami kompensacinio įrenginio galios skaičiavimui, kai vartojamos reaktyvinės galios dydis yra pastovus arba mažai kintantis. Fiksuotas periodas paprastai yra pilna darbo diena, pvz. 8 val. Šis metodas geriausiai tinkantis tada, kai objekto elektros energijos vartojimas yra darbo dienomis, o savaitgaliais ir naktimis jo nėra arba jis labai mažas.
Šiam skaičiavimui atlikti reikalingi tokie elektros energijos skaitiklio duomenys:
kVAr h reaktyvinės el. energijos reikšmė darbo dienos pradžioje. 1
kVAr h reaktyvinės el. energijos reikšmė darbo dienos pabaigoje. 2
h valandų skaičius per darbo dieną. d
Reikalingą kompensuojamos galios dydį Q suskaičiuojame pagal formulę:
Kada objektas elektros energiją vartoja ištisą parą, o reaktyvinės galios dydis yra mažai kintantis, skaičiavimui galima naudoti per mėnesį gautus skaitiklio duomenis.
kVAr h reaktyvinės el. energijos reikšmė mėnesio pradžioje. 1
kVAr h reaktyvinės el. energijos reikšmė mėnesio pabaigoje. 2
h valandų skaičius per mėnesį. m
!
!
!
Q ? k var h ? k var h 2 1 hd
Q ? k var h ? k var h 2 1 hm
Automatiniai kondensatorių įrenginiai skirti elektros energijos tiekimo linijų reaktyvinės energijos (cos?) kompensavimui. Cos? kompensavimas reiškia, kad gali būti išvengta papildomų mokėjimų elektros energijos tiekėjams už reaktyvinę energiją. Automatinis kondensatorių įrenginys susideda iš atskirų blokų, valdomų kontrolerio (elektroninio cos? matuoklio), kuris užtikrina, kad visada prie elektros energijos tiekimo linijos bus prjungtas reikiamas kondensatorių skaičius, t. y. bus optimalus kompensavimas. Automatinis kondensatorių įrenginys yra modulinis. Visi vieno laipsnio komponentai (kondensatoriai, kontaktoriai, saugikliai) yra viename modulyje. Tokia konstrukcija užtikrina lengvą eksploataciją ir aptarnavimą, o taip pat tai įgalina jungti papildomus kondensatorių modulius norint praplėsti kompensavimo diapazoną.
Elektros įrenginiai (elektros varikliai, suvirinimo transformatoriai, jėgos transformatoriai, dienos šviesos lempos) normaliu eksploatacijos rėžimu iš elektros tinklo naudoja ne tik aktyviąją, bet taip pat ir reaktyvinę energiją. Reaktyvinė galia kai kuriose įmonėse, ypač kur daug mažų variklių, sudaro net apie 80 procentų aktyviosios galios. Šią iš el. energijos tinklo vartojamą energiją registruoja el. energijos skaitiklis ir už ją reikia mokėti el. energijos tiekėjui. Atliekame elektros ūkio reaktyvinės galios įrenginių kompleksinį auditą, teikiame pasiūlymus šių įrenginių atnaujinimui bei veikiančių reaktyvinės galios įrenginių kompleksiniam valdymui. Siūlome didelį reaktyvinės galios kompensavimo įrenginių asortimentą:
kondensatorių spintos;
kondensatorių valdymo spintos su automatiniu reguliavimu;
kondensatorių valdymo spintos su harmonikų filtrais;
greitaeigio valdymo kondensatorių spintos, valdomos tiristoriais;
vidutinės įtampos (6-10kV) kondensatorių valdymo spintos;
galimi įvairios galios ir konstrukcijų variantai.
Reaktyvinės galios kompensavimo įrenginiai
Kondensatorių jungimo uždavinių ciklas (iš S. Vičo uždavinyno).
3-350. Apskaičiuokite kondensatorių baterijos talpą, kai C1 = 1 ?F, C2 = 2 ?F, o C3 = 4 ?F.
Sprendimas.
Kondensatorių jungimo atveju:
?šakos, kurioje du kondensatoriai sujungti nuosekliai, talpai galioja \dfrac{1}{C}=\dfrac{1}{C_1}+\dfrac{1}{C_2}
?šakos, kurioje du kondensatoriai sujungti lygiagrečiai, talpai galioja C=C_1+C_2
Šis uždavinys iš tiesų nereikalauja jokių ypatingų žinių, tik paprasčiausiai pritaikyti teoriją bendrai talpai rasti, kai sujungti keli kondensatoriai. Brėžinyje viršuje matome, kad grandinės atkarpą sudaro du nuosekliai sujungti elementai, iš kurių vienas yra kondensatorius C1, o kitas dviejų kondensatorių, tarpusavyje sujungtų lygiagrečiai, visuma (C_1\parallel{}C_2).
Bendrą talpą galime apskaičiuoti beveik mintinai ? C=\dfrac{1\cdot\left(2+4\right)}{1+2+4}=\dfrac{6}{7}\approx0,\!9\,\left(\mu\text{F}\right)
3-351. Brėžinyje pavaizduotos kondensatorių baterijos talpa 5,8 ?F. Kokia yra pirmojo kondensatoriaus talpa ir koks krūvis jame susikaupia, kai C2 = 1 ?F, C3 = 4 ?F, o prijungta įtampa lygi 220 V?
Sprendimas.
Šiame uždavinyje reikės dar vienos formulės, kuri nusako ryšį tarp kondensatoriaus plokštėse sukaupto krūvio ir tarp kondensatoriaus plokščių esančios įtampos:
Q=CU
šis uždavinys skiriasi nuo pirmojo tik tuo, kad teoriją reikia taikyti iš antro galo. Dažnai žinome atskirų elementų talpas ir norime rasti baterijos bendrą talpą, bet šiuo atveju žinome bendrą talpą ir ieškome atskirų elementų talpos (konkrečiai ? pirmojo elemento talpos).
Bateriją sudaro dvi lygiagrečiai sujungtos šakos, iš kurių vienoje yra tik vienas kondensatorius, o kitoje ? du nuosekliai sujungti kondensatoriai. Apatinės šakos talpą galime rasti iš karto, nes joje esančių kondensatorių talpas žinome. Ji lygi
\dfrac{1}{C_2}=\dfrac{1}{1}+\dfrac{1}{4}\quad\Rightarrow\quad C_2=\dfrac{4}{5}=0,\!8\,\left(\mu\text{F}\right)
Kadangi viršutinė ir apatinė šakos sujungtos lygiagrečiai, jų talpos sumuosis. Bendrą baterijos talpą žinome, antros šakos talpą taip pat, vadinasi, galime rasti ir pirmos šakos talpą (kurioje tėra tik tas vienas kondensatorius):
C_1=C_\Sigma-C_2=5,\!8-0,\!8=5\,\left(\mu\text{F}\right)
Žinodami pirmojo kondensatoriaus talpą, paprasčiausiai pritaikę formulę Q=CU, rasime jame sukauptą krūvį:
Q=5\cdot10^{-6}\cdot220=1,\!1\cdot10^{-3}\,\left(\text{C}\right)
3-355. Kondensatoriai sujungti pagal pateiktą schemą. Prie taškų A ir B prijungta 250 V įtampa, o kondensatorių talpos tokios: C1= 1,5 ?F, C2 = 3 ?F, C3 = 5 ?F. Kokį krūvį yra sukaupę visi kondensatoriai ir kokia jų energija?
Sprendimas.
Čia, savaime aišku, prireiks dar vienos kondensatoriaus energijos formulės:
E=\dfrac{CU^2}{2}
(įsiminkime, kad kondensatoriaus energija priklauso nuo jo talpos bei tarp plokščių pridėtos įtampos). Iš minėtos formulės galima gauti ir kitą formulę
E=\dfrac{CU^2}{2}=\dfrac{CU\cdot U}{2}=\dfrac{QU}{2},
kuri kondensatoriaus energiją išreiškia per jame sukauptą krūvį. Ji naudinga skaičiuojant, tačiau žiūrint iš fizikinės pusės, ne tokia fundamentali, nes būtent talpa ir įtampa lemia kondensatoriaus energiją, o ne krūvis ir įtampa. Krūvis yra pasekmė, pridėtos įtampos veikimo rezultatas, o talpa yra pirminė kondensatoriaus savybė. Yra kondensatorius ? yra ir kažkokia jo talpa. Taigi priežastingumo ryšį (tarp atsirandančios energijos ir išorinio veikimo [įtampos], veikiančio kondensatorių) geriausiai išreiškia ir kondensatoriaus energijos apibrėžimu laikytina būtent pirmoji formulė.
Uždavinyje prašoma rasti bendrą visų kondensatorių (o ne kiekvieno atskirai) sukauptą krūvį ir energiją. Duota įtampa taip pat pridėta bendrai visai baterijai, o ne kokiai šakai ar kondensatoriui atskirai. Todėl jei žinotume visos baterijos talpą, galėtume rasti jos sukauptą krūvį tiesiai iš formulės Q=CU. Vadinasi, uždavinys susiveda į bendros talpos suskaičiavimą nagrinėjamam jungimui.
Tai nėra sudėtinga, vėlgi pastebime, kad bateriją sudaro dvi lygiagrečiai sujungtos šakos (vadinasi, jų talpos sumuosis); pirmąją šaką sudaro du nuosekliai sujungti kondensatoriai, o antrąją ? atskiras kondensatorius C3.
Pirmosios šakos bendra talpa yra
C_{1\parallel2}=\dfrac{3\cdot1,\!5}{3+1,\!5}=\dfrac{4,\!5}{4,\!5}=1\,\left(\mu\text{F}\right),
Bendra baterijos talpa yra
C_\Sigma=1+5=6\,\left(\mu\text{F}\right)
Todėl baterijoje sukauptas krūvis yra
Q=6\cdot10^{-6}\cdot250=1,\!5\cdot10^{-3}\,\left(\text{C}\right)
Baterijos energija
E=\dfrac{1,\!5\cdot10^{-3}\cdot250}{2}=\dfrac{0,\!375}{2}\approx0,\!19\left(\text{J}\right)
Svarbus sąnaudas sąlygojantis veiksnys yra gamyboje, pastatuose ir infrastruktūros objektuose suvartojamos elektros energijos kiekis ir jos kokybė prasta kokybė didina sąnaudas. Kompensuojant elektros tinkle atsiradusią reaktyviąją galią bei filtruojant nepageidaujamas harmonikas užtikrinama aukštesnė elektros energijos kokybė. EPCOS pasaulyje pirmaujantis reaktyviosios galios kompensavimo (RGK) produktų gamintojas, siūlo visus būtinus komponentus reaktyviosios galios kompensavimo įrangos projektavimui: 7 skirtingos RGK kondensatorių serijos; 4 tipų RGK valdikliai; 3 tipų harmonikų filtrai; 2 tipų tiristoriniai moduliai dinaminiam RGK kompensavimui; 2 tipų kondensatorių kontaktoriai.
EPCOS RGK kondensatoriai puikiai veikia sunkiomis industrinėmis sąlygomis (aukštas harmonikų lygis, didelė drėgmė ir užterštumas). Iš septynių skirtingų kondensatorių serijų pasirinksite variantą, atitinkantį RGK sistemai keliamus reikalavimus. Kondensatorių baterijos prie tinklo jungiamos per specialios konstrukcijos kontaktorius, slopinančius paleidimo sroves ir ilginančius kondensatorių darbo resursą. EPCOS siūlo 12,5-100 kVar galingumo kontaktorius. Dažnai RGK sistemose reikalinga greita komutacija arba dinaminis kompensavimas ir didelis sujungimų skaičius (liftai, vėjo jėgainės, presai, kranai, laivų statyklos). Tokiose sistemose rekomenduojama naudoti EPCOS tiristorinius jungiklius. Visą RGK sistemą valdo valdiklis, kurio pagrindinis tikslas palaikyti nustatytą reaktyviosios galios lygį. EPCOS siūlo pažangius RGK valdiklius, kurie vartotojui suteikia galimybę lengvai ir lanksčiai konfigūruoti RGK sistemą ir užtikrinti nustatytų parametrų palaikymą. Nepageidaujamos harmonikos filtruojamos EPCOS harmonikų filtrais, kurie pasižymi mažais galios nuostoliais, yra ilgaamžiški bei dirba esant didelėms harmonikų apkrovoms.
EPCOS RGK produktai yra ypač kokybiški ir ilgaamžiai, todėl, panaudoję juos reaktyviosios galios balansui valdyti, Jūs visada būsite užtikrinti dėl naudojamos energijos kokybės ir mažinsite sąnaudas
Reaktyviosios galios kompensavimo (RGK) sistemų veikimo principai;
2. RGK kondesatoriai ir harmonikų filtrai;
3. Komutacinės technologijos: elektromechaninė komutacija, tiristorinė komutacija.
Kondensatorių iškrovos rezistoriaus varžos matavimas
Iškrovos rezistoriaus varža turi būti ne didesnė kaip 100 M? arba atitikti gamintojo nurodytą vertę.
Talpos matavimas
Kiekvieno kondensatoriaus talpa matuojama išjungus darbinę įtampą arba jos neišjungus (matuojama talpos srovė arba įtampų pasiskirstymas ant nuosekliai sujungtų kondensatorių įvadų).
Kondensatorių išbandžius bandomąja įtampa, būtina išmatuoti jo talpą.
Išmatuotoji kondensatorių talpa nuo nurodytosios pase gali skirtis ne daugiau, nei nurodyta lentelėje.
Neišjungus įtampos, kontroliuojamų kondensatorių būklė įvertinama lyginant talpos srovę arba kondensatoriaus įtampą su pradiniais duomenimis arba vertėmis gautomis kitose kondensatorių fazėse (prijungimuose).
Leistinasis kondensatorių talpos pokytis
Elektros įrenginiai (elektros varikliai, suvirinimo transformatoriai, jėgos transformatoriai, dienos šviesos lempos) normaliu eksploatacijos režimu iš elektros tinklo naudoja ne tik aktyviąją, bet ir reaktyvinę energiją.
Naudojant abi energijas perkraunami elektros perdavimo tinklai. Išeitis - prijungti tinkamo galingumo kondensatorių, kuris perduotų reaktyvinę energiją imtuvui, kuriam jos reikia. Tokiu atveju sumažėja reaktyvinės energijos apkrova elektros tinkluose. Toks sprendimas vadinamas reaktyvinės galios kompensavimu.
Kompensacijos kokybė apibūdinama galios koeficientu cos ?, tai aktyvios ir visos galios santykis.
Idealus santykis yra tuomet, kai cos ??= 1.
Naudojami šie kompensacijos tipai: individuali, grupinė ir centrinė. Individuali kompensacija yra tuomet, kai kondensatorius prijungtas tiesiai prie vartotojo. Grupinė ir centrinė kompensacijos naudojamos tuomet, kai yra kintama srovės apkrova. Kondensatorių įjungimą reguliuoja mikroprocesorių reguliatorius, kuris nustato tinkamiausią galios koeficientą.
Dėl reaktyvinės galios:
1. padidėja aktyviniai nuostoliai;
2. daugiau reikia mokėti už elektros energiją;
3. padidėja įtampos kritimas;
4. sumažėja variklių ir transformatorių eksploatacijos laikas.
Sumažinti šiuos reiškinius leidžia šiuolaikinės reaktyvinės energijos kompensavimo sistemos. Jų privalumai:
1. mažiau reikia mokėti už elektros energiją;
2. sumažėja aktyviniai nuostoliai;
3. sumažėja įtampos kritimas;
4. padidėja variklių ir transformatorių eksploatacijos laikas.
Reaktyvinės energijos kompensavimo įrenginių reikalauja ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės":
45.6. įrengti, naudoti ir eksploatuoti savo elektros įrenginius taip, kad jie neblogintų elektros energijos kokybės;
96.1. kai vartotojas nesilaiko optimalaus reaktyviosios galios, naudojamos iš elektros tinklo, dydžio ir kompensavimo įrenginių darbo tvarkos, jis privalo apmokėti už suvartotą ir (ar) į operatoriaus tinklą perduotą reaktyviąją energiją. Per parą bet kurį momentą reaktyviosios galios balansas elektros energijos persiuntimo paslaugos pirkimo ir pardavimo vietoje turi būti lygus 0 (nuliui).
Mūsų parinkti reaktyviosios galios kompensavimo įrenginiai kaip tik gerina tinklo kokybę ir užtikrina artimą nuliui reaktyviosios galios pusiausvyrą.
Elektros kaina
Reaktyviosios galios kompensavimas. KAs yra kos fy. Kam kompensuoti reaktyviaja energija.
Pabandysime pateikti keleta pavizdziu.
Daugelio atveju investicijos i galios kompensavima (kondensatoriu bateriju irengima) atsiperka per vieterius dvejus metus.
RGKI - reaktyviosios galios kompensavimo irenginys
AKB - automatine kondensatoriu baterija
EMOSIOS ITAMPOS (0,4 kV) REAKTYVINES ENERGIJOS KOMPENSAVIMO IRENGINIAI
RGKI-XXX
NAUDOJIMO INSTRUKCIJA
TURINYS
1. Pirmine informacija (paskirtis) 3
2. Konstrukcija 3
3. Techniniai duomenys 3
4. Komplektuote 4
5. Paruoimas eksploatavimui 4
6. Ivedimas i eksploatacija 4
7. Eksploatacija, aptarnavimas 5
8. Apiuros 6
9. Profilaktinis remontas 6
10 Transportavimas 7
11 Sandeliavimas 7
1. Pirmine informacija (paskirtis):
1.1 Reaktyvines galios kompensavimo irenginys RGKI-XX? skirtas naudojimui 0,4 kV tinkluose, vartotojo tinklo apkrovimo galios koeficiento cosf, reguliavimui.
Pastaba: Simboliai ??? reikia irenginyje sumontuotos kondensatoriu baterijos galinguma.
Pvz.: Irenginyje RGKI-100, yra sumontuoti 5?20 kVAr kondensatoriai. Galimos ir kitokios tos pacios galios irenginio kondensatoriu talpumo kombinacijos.
1.2 Svarbi informacija: Irenginiai RGKI netinkami reaktyvines energijos kompensavimui auktu harmoniku grandinese (pvz. bangolaidiai, danumo keitikliai ir pan.). Tais atvejais naudotinos kondensatoriu baterijos su harmoniku filtrais.
2. Konstrukcija:
2.1 Kondensatoriu baterija montuojama atskiroje spintoje (spintose), paprastai pristatomoje prie 0,4 kV skirstomojo irenginio SI-0,4 skydo, bet tais atvejais, kai vartotojo imoneje yra nustatyti grietesni eksploataciniai reikalavimai, i spinta (spintos) projektuojama ir statoma atskirai nuo SI-0,4 skydo, toje pacioje patalpoje, atskiroje patalpoje, arba lauke.
2.2 Konstrukcijoje numatytos priemones mikroklimato palaikymui irenginio viduje, jos utikrina optimalia temperatura ir dregme.
2.3 U priekiniu spintos duru statomas galios koeficiento cosf automatinio reguliavimo valdiklis. Valdiklio tipas parenkamas pagal vartotojo (Usakovo) pateikta usakymo technine specifikacija.
2.4 Sroves transformatorius, apkrovimo sroves ir faktinio cosf, nustatymui, montuojamas ant vienos i SI-0,4 skydo sekcijos magistralines ynos (faze A), betarpikai u ivado automatino jungiklio. Valdiklio maitinimui (kai jo maitinimo itampa yra 400 V), skiriamos B ir C fazes.
2.5 Jeigu skydas SI-0,4 susideda i dvieju sekciju, tai kondensatoriu baterijos projektuojamos ir montuojamos atskirai, kiekvienai sekcijai.
3. Techniniai duomenys:
3.1 Kondensatoriu baterijos vardine itampa 400 V
3.2 Valdiklio maitinimo vardine itampa 400 V, arba 230 V
3.3 Valdymo grandiniu (kontaktoriu) valdymo vardine itampa 230 V
3.4 Kondensatoriu baterijos galia (nuo ÷ iki) 80 ÷ 720 kVAr
3.5 Galios koeficiento cosf reguliavimo ribos 0,80 induktyvinis ÷ 1,0 ÷ 0,90 talpuminis
3.6 Irenginio RGKI apsaugos laipsnis IP 31 (kai baterijos spinta statoma patalpoje)
IP 44 (kai baterija statoma lauke)
3.7
Kondensatoriu vardine itampa, parenkama pagal ju gamintoju rekomendacijas 400 V (kai harmoniku lygis tinkle THD U yra < 1,5%
440 V (kai harmoniku lygis tinkle THD U yra 1,5 % < 2,0 %
440 V (kai harmoniku lygis tinkle THD U yra 2,0 % < 5,0 %, + placiajuosciai droseliai
440 V (kai harmoniku lygis tinkle THD U yra vir 5,0 %, + kompensaciniai filtrai, suderinti kiekvienai harmonikai
4. Komplektuote:
4.1 Gaminys: Kondensatoriu baterija, pagal usakymo technine specifikacija 1
4.2 Gaminio atitikties deklaracija arba jo pasas 1
4.3 Gaminio gamykliniu priemimo-perdavimo elektriniu bandymu dokumentai 1 kompl.
4.4 Gaminio projekto breiniai 1 kompl.
4.5 Atsarginiu daliu komplektas, tik pagal usakymo sutarties salygas 1 kompl.
5. Paruoimas eksploatavimui:
5.1 Patikrinti spintos (arba spintu) tvirtinima prie grindu ir tarpusavyje,
5.2 Pamatuoti izoliacinius atstumus ir oro tarpus tarp sroves laidininku. ie atstumai turi atitikti nurodytus taisyklese (EIIT),
5.3 Patikrinti kabeliu prijungimo ir skerspjuviu atitikima projektui,
5.4 Patikrinti kontaktiniu sujungimu vartu uverima dinamometriniu raktu pagal duota lentele,
Varto su eiakampe galvute, sriegio tipas
Nominalus uverimo momentas (Nm)
Plieno konstrukciju
(surinkimo vienetu) sujungimai Vario ynu
plokciu kontaktu sujungimai
M5 - 7,5 ± 1,0
M6 10,5 ± 1,0 10,5 ± 1,0
M8 22,0 ± 1,5 22,0 ± 1,5
M10 30,0 ± 2,0 35,0 ± 1,5
M12 45,0 ± 4,0 55,0 ± 2,0
M16 90,0 ± 5,0 130,0 ± 2,0
Sraigto su lizdu atsuktuvui sriegio tipas Plieno konstrukciju (surinkimo vienetu) ir kontaktu sujungimai
M5 2,0 ± 0,4
M6 2,5 ± 0,5
5.5 Patikrinti spintu, aparatu, matavimo ir signaliniu prietaisu ir liniju ymejima, pagal projekto schema,
5.6 Patikrinti pirminiu ir antriniu irenginio grandiniu izoliacijos vara. Varu dydiai turi atitikti nurodytus taisyklese (EIIT),
5.7 Patikrinti irenginio ieminimo grandines, tarp iemiklio ir irenginio korpuso, vara,
5.8 Patikrinti valdymo aparaturos veikima esant itampai antrinese grandinese, nuo paalinio maitinimo altinio
6. Ivedimas i eksploatacija:
Irenginio pastatymo ir prijungimo darbus gali atlikti tik atestuoti elektrotechniniai darbuotojai, turintys tam teise.
Darbai atliekami laikantis galiojanciu ELEKTROS IRENGINIU EKSPLOATAVIMO SAUGOS TAISYKLES ELEKTROS IRENGINIU IRENGIMO TASYKLES ELEKTROS IRENGINIU BANDYMU NORMOS IR APIMTYS ir kt. norminiu dokumentu.
6.1 Irenginys montuojamas patalpoje ar lauke (pagal atitinkama IP klase) pakankamai aptarnavimui ir vedinimui erdves turincioje vietoje ant tvirto pagrindo. Rekomenduojama darbine aplinkos temperatura <30 0C.
6.2 Patikrinti vidines temperaturos ir dregmes reguliatoriu nustatymus ir veikima:
Termostatas BT1 27÷30 °C (virijus nustatyta temperatura turi isijungti ventiliatorius V1, oro srautas turi buti nukreiptas i iore)
Termostatas BT2 10÷12 °C (nukritus emiau nustatytos temperaturos turi isijungti ildytuvas RK 1)
Hidrostatas BT3 70÷75% (virijus nustatyta dregnuma turi isijungti ildytuvai RK2.1, RK2.2)
6.3 Valdiklio derinimas vykdomas tik realiose salygose, esant realiai skydo SI-0,4 liniju apkrovai. Pirmiausia butina susipainti su valdiklio instrukcija ir patikrinti jo ir kondensatoriu prijungimo teisinguma, pagal projekto schema,
6.4 Patikrinti antrine sroves grandine ir jos poliaringumo teisinguma nuo sroves transformatoriaus iki valdiklio (pagal valdiklio instrukcija) ir tik po to nuimti antrines sroves grandines trumpikli (sroves gnybtyne, paneles viduje),
6.5 Ijungti valdiklio itampos ir maitinimo grandines (automatinis jungiklis spintos viduje) ir atlikti reguliavima pagal valdiklio instrukcija:
6.5.1 Ivesti sroves transformatoriaus koeficienta ir reikiama galios koeficiento dydi,
6.5.2 Patikrinti ivedimo teisinguma, valdiklio rodomos apkrovimo sroves ir kito prietaiso (pvz. SI-0,4 skydinio ampermetro) parodymu palyginimo budu,
6.5.3 Paleisti valdiklio susipainimo su prie jo prijungtais kondensatoriais (prijungtais prie tinklo itampos) programa,
Pastaba: Susipainimo programos vykdymo metu negalima spausti nei vieno i valdiklio mygtuku. Pabaiges susipainima, valdiklis prades automatikai valdyti kondensatoriu baterija.
7. Eksploatacija, aptarnavimas:
7.1 Skirstomieji irenginiai SI-0,4 ir komplekte su jais, irenginiai RGKI, gali buti eksploatuojami tik pripainus juos tinkamais naudoti, t.y. baigus projektuose numatytus montavimo darbus, taip pat atlikus Elektros irenginiu irengimo bendruju taisykliu, IX skyriuje numatytus bandymus, atliktus pagal norminio dokumento Elektros irenginiu bandymo normos ir apimtys, 26.1, 26.3, 26.4, 26.5 poskyriu nuorodas.
Pastaba: Irenginiu pagrindiniu grandiniu izoliacijos bandymo, atlikto ELGOS imoneje, protokolas negali galioti po baigiamuju darbu eksploatacijos vietoje, del galimu izoliacijos paeidimu perveant, arba baigiamuju darbu metu, kai montuojami ioriniai prijunginiai. Izoliacijos bandymas eksploatacijos vietoje, atliekamas betarpikai prie itampos ijungima.
7.2 Irenginiu eksploatacija vykdoma pagal Elektriniu ir elektros tinklu eksploatavimo taisykliu, V skyriaus nuorodas. Irenginiu darbo prieiurai nebutina skirti nuolat budinti personala.
7.3 Eksploatacijos metu turi buti vykdomos apiuros, neijungus irenginiu. Pirmoji apiura turi buti atlikta per viena para po itampos ijungimo. Vizualiai aptikus bet kokius trukumus, butina ijungti itampa ir aptiktus trukumus paalinti. Reikalui esant, atlikti naujus bandymus.
7.4 Normalaus darbo salygomis, irenginiu apiuros vykdomos eksploatuojancios imones vadovo nustatyta tvarka, bet ne reciau kaip du kartus per metus. emiau duotoje lenteleje, rekomenduojama tokia irenginio RGKI eksploatacijos ir aptarnavimo darbu tvarka.
Apraymas Darbu lygiai Pastabos
Darbai rekomenduoti RGKI spintoje komplektuojamu aparatu (valdiklis, kontaktoriai, kondensatoriai, kt.) instrukcijose 1
Darbai skirti detaliam visu irenginio daliu patikrinimui ir ju bukles nustatymui 2
Darbai skirti nustatytu nukrypimu itaisymui. Nustatymu atstatymas, remontas. 3
Aptarnavimo (eksploatacijos) darbai Periodikumas Lygiai
6 men. 12 men.
Apkrovimo tinklo analize, harmoniku lygio nustatymui (po kiekvieno naujo technologinio elektros irenginio prijungimo prie duotojo maitinimo altinio) X X 2
Vizuali RGKI irenginio iorine apiura, varumas. Dulkiu valymas nuo korpuso, izoliuojanciu gaubtu, izoliatoriu, kt., spintos sandarumo vertinimas, jei i sumontuota lauke X 2 3
Vartu iverimo tikrinimas, duru spynu tikrinimas X 2
Kondensatoriu apiura, bukles vertinimas ir esant reikalui keitimas X 1 2 3
Kontaktoriu apiura, bukles vertinimas ir esant reikalui keitimas X 1 2 3
Priverstines ventiliacijos automatikos veikimo periodikas bandymas ir esant reikalui sistemos remontas X 2 3
Ventiliatoriu groteliu ir kt. filtru valymas X 2
Valdiklio veikimo vertinimas, esant reikalui korekcija X 2 3
Profilaktinis remontas X 1 2 3
Kiti darbai, pagal eksploatuojancios imones taisykles X X 1 2 3
8. Apiuros:
8.1 Pirmoji apiura per viena para po ivedimo i eksploatacija.
8.2 Pirmine (ijungus irengini po 72 darbo valandu)
8.3 Periodine (irenginiu apiuros vykdomos eksploatuojancios imones vadovo nustatyta tvarka, bet ne reciau kaip pagal pateikta lentele 7.4 punkte.)
PASTABA: Jei irenginyje sumontuota priverstine ventiliacija periodines apiuros vykdomos kas menesi.
8.4 Apiuros atlikimo tvarka:
8.4.1 Patikrinti RGKI reguliatoriaus rodomus kompensavimo irenginio ir tinklo parametrus.
8.4.2 Apiureti auinimo angas, jei irenginyje sumontuota priverstine ventiliacija apiureti ar gerai veikia auinimo ventiliatorius (kompensavimo renginiuose su harmoniku filtrais, greitaeigiuose kompensavimo irenginiuose, o ypac kompensavimo irenginiuose su dekompensavimo droseliais). Dekompensavimo ir harmoniku filtru droseliai turi imontuotas apsaugas nuo perkaitimo. Pasiekus temperatura auktesne u lestina, droseliu termoreles atjungia kompensavimo irenginiu valdyma kol droseliai atves (normali droselio darbo temperatura 70 0C.), atvesus automatikai ijungia.
8.4.3 Atjungus kompensavimo irengini nuo tinklo, laikantis visu atsargumo priemoniu ne anksciau, kaip po 6 minuciu galime apiureti kompensavimo irengini. (Kondensatoriai turi imontuotas vidines ikrovimo varas).
8.4.4 Patikrinti ar neperdege saugikliai.
8.4.5 Apiureti ar tinkamai privert ir nekaista kontaktiniai laidininku sujungimai.
8.4.6 Apiureti ar neprateka, ar neisipute, nepakelti kondensatoriu virutiniai dangteliai. Jei yra paeidimu i karto atjungiami ir brokuojami.
8.4.7 Patikrinti ar sveikos ir gerai prijungtos ikrovimo varos.
8.4.8 Ivalyti ventiliacijos sistemos filtrus.
9. Profilaktinis remontas:
9.1 Pirminis remontas atliekamas praejus vienam menesiui po irenginio ijungimo i tinkla. Reikia atlikti 8 punkta.
9.2 Periodinis profilaktinis remontas atliekamas eksploatuojancios imones vadovo nustatyta tvarka, bet ne reciau kaip pagal pateikta lentele 7.4 punkte
9.3 Atlikimo tvarka:
9.3.1 Nuvalyti dulkes ir kitus teralus nuo laidu ir aparatu.
9.3.2 Patikrinti ir suvaryti visus kontaktinius sujungimus
9.3.3 Imatuoti kondensatoriu talpas. Jei imatuotu kondensatoriu talpos skiriasi ± 10% nuo talpos nurodytos pase ar atitikties deklaracijoje, tokios yra brokuojamos. Jei kondensatoriaus talpos imatuoti negalime, matuojame sroves replemis sroves kiekvienoje kondensatoriaus fazeje. Jos negali skirtis daugiau ± 10% nei nurodyta gamintojo, taip pat kiekviename kondensatoriuje turi buti ilaikyta ± 5% sroviu simetrija. Matuojant sroves, butina naudotis apsauginemis priemonemis (dielektrines pirtines, skydelis-akiniai ant veido ir kt.) Dirba 2 darbuotojai.
9.3.4 Patikrinti elektros tinklo kokybe, imatuojant tinklo itampos harmoniku lygi THG U ir ivertinti ar atitinka tinklo eksploatacijos salygas.
9.3.5 Pakeisti blogus aparatus ir laidininkus.
9.3.6 Patikrinti laidininku sujungimu pereinamuju kontaktu vara, ieminima ir laidininku kondensatoriu, dekompensavimo droseliu izoliacijos stovi.
9.3.7 Dekompensavimo droseliu patikros tvarka:
9.3.7.1 1000V itampos megaometru imatuoti droselio apviju varas erdies atvilgiu (droselio ieminimo takas). Vara privalo buti ne maesne u 1 megaoma. Prie atliekant matavimus droselio vaigdes takas yra atjungiamas nuo nulinio laido (tuo atveju jei yra sujungta), o tinklo dalis atjungiama nuo tiristoriniu komutatoriu (jei naudojami vietoje iprastu kontaktoriu).
9.3.7.2 Droselio galia ir apviju kokybe galima patikrinti matuojant sroves replemis fazines sroves ir po to atlikti palyginima su skaiciuotina droselio srove. Droselio fazines sroves paskaiciuojamos pagal formule. ISK=Qdr/(v3*UV).
Qdr- droselio vardine galia VAr,
UV- vardine dekompensavimo droselio itampa.
10. Transportavimas.
10.1 Gabenant RGKI irengini butina apsaugoti nuo ioriniu atmosferiniu faktoriu, taip pat smugiu pakraunant ir ikraunant.
10.2 Reaktyviosios galios kompensavimo irenginius privaloma gabenti transporto priemone vertikalioje padetyje, ypac reaktyvinees galios irenginius, kuriuose sumontuoti droseliai harmoniku filtrai (reaktoriai), dekompesavimo droseliai. Gaminiai turi buti pritvirtinti prie transporto priemones.
10.3 Ipakuoti gaminiai gali buti transportuojami esant oro temperaturai -250C iki 550C.
10.4 Transportavimo trukme, esant oro temperaturai nuo -100C iki -250C ir nuo +450C iki +550C ne daugiau 24 valandu.
11. Sandeliavimas:
Ipakuoti gaminiai laikomi sausose udaruose nedulketose patalpose, esant aplinkos temperaturai -100C iki 450C, santykine oro dregme nevirija 75%, kur nera pavojaus mechaniniam poveikiui.
EQUALIZER - super greita, be pereinamojo proceso, realiu laiku pagerinanti elektros energijos kokybe ir taupanti
elektros energija sistema.
Sistema dirba be pereinamojo proceso.
Reaktyvios energijos kompensavimas per 5-20ms bet kokioms apkrovoms.
ACTIVAR - Reaktyvios energijos kompensavimas per 3-4s bet kokioms apkrovoms.
EQUALIZER ST - specialiai sukurtas siekiant suteikti didelia reaktyvia galia varikliu paleidimo momentui.
TURBO EQUALIZER - kompleksinis problemu spendimas, itampos "mirksniai", itampos sumaejimas ar itampos
dingimas iki 3s. Esant faziu disbalancui, TURBO Equalizer gali itaisyti kiekviena faze tiksliai ir nepriklausomai.
Sistemos pagrindines savybes:
- Kondensatoriu grupiu perjungimas be pereinamojo proceso perjungimui panaudojant elektroninius elementus (tiristorinius raktus);
- Reaktyvios galios kompensavimas atskirai kiekvienai fazei 3-fazes sistemoje;
- Harmoniku filtravimas;
- Tikslus galios koeficiento valdymas atskirai kiekvienoje fazeje 3-fazes sistemoje, net esant harmonikoms;
- Kondensatoriu ir filtruojanciu droseliu temperaturiniu reimu sumainimas del unikalios nuskaitymo funkcijos, kurios pagalba perjungiamos panaaus dydio kondensatoriu baterijos;
- Integruotas 3-fazis elektros tinklo analizatorius, matuojantis daugiau kaip 2000 tinklo parametrus, iskaitant harmonikas;
- Galingos programines irangos POWERIQ deka, galimos unikalios automatinio valdymo sistemos galimybes ir ataskaitos apie elektros tinklo bukle.
Privalumai:
- Taupo elektros energija;
- Sumaina eksplotacines ir elektros tinklo ilaikymo ilaidas;
- Neatnea nuostuoliu imones jautriai elektoniniai irangai;
- Stabilizuoja imones elektros tinkla, sumaina nuostolius ir padidina pareikalaujama pralaiduma;
- ymiai prailgina tarnavimo trukme perjungimo elementu ir kondensatoriu.
Valdiklis:
Tai pilnavertis matavimo irenginys, su grafiniu skystu kristalu (LCD) ekranu, kuris imatuoja visas, kiekvieno elektros tinklo ciklo, funkcijas. Valdikli sudaro grafinis skystu kristalu (LCD) ekranas, analogine ir skaitmenine plokte, elektroniniu jungikliu valdymo ir ryio grandys.
Reaktoriai:
Naudojami reaktoriai turi labai aukta tiksluma pagal ju nurodyta nominalu dydi. Detuned-nesuderinami reaktoriai filtruoja rezonansa paslingdami kondensatoriu rezonancini dani emiau pirmos dominuojancios harmonikos (paprastai 5-ta harmonika). Tuned-suderinamas reaktorius projektuojamas pagal usakyma (5-tai ir 7-tai harmonikai).
Kondensatoriai:
Naudojami kondensatoriai yra su maais nuostoliais (0,25W/kVAr) MKP tipo (polipropilenas, su imontuota ikrovos pasiprieinimu ir saugikliais) aliuminio cilindro korpuse. Kondensatoriai sujungiami tada, kada srove yra lygi nuliui ir dirba skanavimo reime, kad sumintu perkrovimo ir temperaturiam poveikui, o taip pat prailginti eksplotavimo trukme (statistinis eksplotavimo laikas daugiau kaip 10 metu).
Sujungimu modulis (tiristorinis modulis):
Sujungimu modulis sudarytas i sujungiamu elektroniniu elementu, kurie utikrina patikima, greita, be pereinamojo proceso darba. Kiekvienas modulis gali sujungti iki triju kondensatoriu grupiu.
Technines charakteristikos
Kondensatoriu irenginys su reguliatoriumi pagerina galios koeficienta. Galios koeficiento reguliatorius rodo jegos tinklo koeficienta cos(fi) skaitmeniniame displejuje, automatikai ijungia arba ijungia kondensatoriu baterijas, tiksliai informuoja apie jegos tinklo padeti ir atlieka reikalingus skaiciavimus. Reguliatorius turi ias funkcijas:
matuoja reaktyvine galia ir valdo prijungtas kondensatoriu baterijas pagal nustatytas reikmes, jas ijungiant arba ijungiant;
reguliatorius turi nuo 5 iki 12 reliniu iejimu, tame tarpe papildomu avarijos rele;
displejus turi tris septyniu segmentu skaitmeninius skaicius;
signalizuoja avarija, esant sroves harmoniju ikraipymui ir neteisingam galios koeficiento reguliavimui.
Irenginio galia nuo 7,5 kV Ar iki 400 kV Ar. ingsnis nuo 2,5 iki 50 kV Ar.
Elektrines charakteristikos
Maitinimo tipas 3 fazes + eme
Cos f reguliavimo diapazonas 0,85 ... 0,98
Darbo temperaturu diapazonas -25°C ... +50°C
Leistina dregme 70% prie 20°C
Itampa 400V
Danis 50Hz
Apsaugos laipsnis IP 30
Irenginiai turi vedinimo irengini.
Automatinis reguliatorius CPR serijos.
Tipas Galingumas
kV Ar Srov?
A Baterijos
kV Ar Pakopų N° Matmenys Svoris
kg
Plotis Gylis Auk?tis
RG1.4007 7,5 10,8 2,5 ; 5 3 485 280 325 17,8
RG1.4012 12,5 18,0 2,5; 5; 5 5 485 280 325 18,8
RG1.4017 17,5 25,3 2,5; 5; 10 7 485 280 325 19,1
RG1.4020 20 28,9 5; 5; 10 4 485 280 325 19,3
RG1.4025 25 36,1 5; 10; 10 5 485 280 325 19,7
RG1.4030 30 43,3 5; 5; 10; 10 6 485 280 425 24,5
RG1.4035 35 50,5 5; 10; 20 7 485 280 425 24,0
RG1.4050 50 72,2 10; 20; 20 5 485 280 425 24,9
RG2.4060 60 86,6 10; 10; 20; 20 6 590 380 530 44,2
RG2.4070 70 101,0 10; 20; 20; 20 7 590 380 530 44,7
RG2.4080 80 115,5 20; 20; 20; 20 4 590 380 530 45,3
RG2.4090 90 129,9 10; 20; 20; 20; 20 9 590 380 530 46,6
RG2.4100 100 144,3 20; 20; 20; 20; 20 5 590 380 530 47,2
RG2.4125 125 180,4 25; 25; 25; 25; 25 5 590 380 530 48,6
RG2.4150 150 216,5 25; 25; 25; 25; 25; 25 6 800 380 530 63,9
RG2.4175 175 252,6 25; 25; 25; 25; 25; 25; 25 7 800 380 530 66,2
ERA1.4020 200 288,7 25; 25; 25; 25; 50; 50 8 600 600 1375 139
ERA2.4022 225 324,8 25; 25; 25; 50; 50; 50 9 600 600 1750 150
ERA2.4025 250 360,8 25; 25; 25; 25; 50; 50; 50 10 600 600 1750 165
gamina skirstomuosius irenginius, kurie atlieka elektros energijos perdavima, paskirstyma emos itampos tinkluose, apsaugodami tiekimo linijas bei irenginius nuo trumpu jungimu bei perkrovu, gali buti komplektuojami su sistemomis nepertraukiamam elektros tiekimui utikrinti.
GAMINAMI SKIRSTOMIEJI IRENGINIAI:
emos itampos paskirstymo iranga su tipiniais testais arba be tipiniu testu
emos itampos paskirstymo iranga su itraukiama ar fiksuota aparatura
emos itampos varikliu valdymo centrai
emos itampos paskirstymo skydai
Kompleksinis sprendimas
Equalizer ST plus Soft Starter
Tam tikrais atvejais sukimo momentas variklio
paleidimo metu yra pernelyg didelis ir turi buti
sumaintas
? Soft Starter gali ispresti tik mechanines su sukimo
momentu ikylancias problemas.
? Tais atvejais kai reikia sukimo momento sumainimo
Equalizer ST ir Soft starter sprendimas, kad butu
sumaintas mechaninis sukimo momentas ir
kompensuota reaktyvioji galia.
Equalizer ST vs. Soft Starter
? varios bangu gaubtines: motoro paleidimo
metu galima gauti variausias sinusoides
naudojant Equalizer ST sprendima.
? Centralizuotas ir ekonomikas sprendimas:
Bendra Equalizer-ST sistemos kaina iskaitant
papildoma transformatoriu ir saugumo priedus
dauguma atveju yra gerokai pigesnis
sprendimas, nei Soft Starter ( ypatingai, kai
sistemoje yra daugiau nei vienas variklis ).
Galimybe pakeits vartojimo mediaga per kelias sekundes. Paprasta idiegti kasete yra etiketes ir spausdinimo juosta!
Automatinis etiketes formatavimas. Kasetes yra pagamintos su Smart Mobiliaja technologija, kurios deka spausdintuvas gauna informacija apie tai, kaip teisingai formatuoti etiketes. Tiesiog idekite kasete, ir spausdintuvas pats pasirupins kalibravimu.
Spausdinimo greitis. Maina spausdina 25,4 mm per sekunde greiciu - jokio ilgo etikeciu laukimo.
Imontuotas patvarus kateris. Prietaisas turi savaiminio isivalymo kateri, kuris lengvai kerta bet kokia mediaga ir net turi prilaikykli atspausdintom etiketem.
Lengviau dirbti:
Mobilumas deka skirtingu maitinimu funkciju. Gebejimas naudoti kintancia srove kaip maitinimo altini, tai pat tinka AA tipo baterijos arba licio-jonu baterija, licio-jonu baterija leidia atspausdinti daugiau nei 3000 etikeciu po vieno ikrovimo.
Bevielis. Palaiko Bluetooth ir bevieli ryi Wi-Fi. Kuris suteikia galimybe spausdint per atstuma.
Galinga programine iranga. LabelMark programine iranga leidia jums spausdinti brukninius kodus, ymas, Data, laika ir importuoti grafikus, taip pat yra automatine duomenu serializacija ir daugeli kitu operaciju.
Nuolatines ir supjaustytos mediagos etiketems. Naudojant viena spausdintuva galite paymeti: laidus, kabelius, skydus ir ivairia iranga. Galite rinktis net i 20 ruiu mediagu ir daugiau nei 130 ivairiu etikeciu variantu.
Etiketes, iki 38.10 mm plocio. Galimybe spausdinti didelias etiketes, kurios yra iskaitomas net i tolo (arba itisiniai spausdinti etiketes net iki 1 metro ilgio!).
Magnetas. Magneto deka galite tureti spausdintuva visada po ranka, galite prisegti spausdintuva prie metaliniu duru, metaliniu kopeciu ar kitu metaliniu paviriu.
PATIKIMAS darbas:
Ilgalaikes etiketes. Musu etiketes neblunka, nenusitrina ir neatsiklijuoja - jums tiesiog reikia karta paymet elementa.
Patikimas spausdintuvas, kuriuo galite pasitiketi. Spausdintuvas yra idealus veikia atiauriomis salygomis ir ekstremaliomis temperaturomis. Jis taip pat turi patvaru korpusa kuris yra atsparus dirgikliams ir kritimams.
Ivadas
Reaktyviosios elektros galios kompensavimo sistema (toliau sistema) skirta
automatiniam kondensatoriniu bateriju ijungimui i kintamosios elektros sroves tinkla, kai jame
yra reaktyvioji apkrova. i sistema gali buti panaudota prekybos, pramones, temes ukio ir
transporto imonese, kuriose naudojami irengimai generuojantys reaktyviaja galia.
iame Vartotojo vadove pateikta: kompensavimo sistemos valdymo bloko technines
charakteristikos, sistemos apibendrinta strukturine schema, instaliavimo ir naudojimo
instrukcijos.
Sistema irengia ir eksploatuoja elektros tinklu specialistas, turintis darbo su temos
itampos (iki 1000 V) elektros irenginiais patirti, ne temesne kaip VK elektrosaugos grupe ir
susipatines su iuo Vartotojo vadovu. Kadangi sistemos darbui reikalinga elektroniniu
aktyviosios ir reaktyviosios elektros energijos skaitikliu informacija, nuskaitoma per elektrinio
ryio sasajas, jos instaliavimui reikia gauti elektros energija tiekiancios organizacijos sutikima.
Elektros energijos skaitikliu elektrinio ryio sasaja yra kontaktineje kaladeleje po plombuojamu
gaubtu, ir tik energija tiekiancios organizacijos atstovas turi teise paalines plombas nuimti
kaladeles gaubta ir prijungineti laidus prie skaitikllio kontaktu. Taip pat tik elektra tiekiancios
organizacijos atstovas, esant reikalui, turi teise atlikti skaitiklio ryio sasajos nustatymus.
Iranga
Reaktyviosios galios kompensavimo sistemos pagrindas mikroprocesorinis valdymo blokas
REEKS 4.5. Prie valdymo bloko jungiami matavimo prietaisai (elektroniniai aktyviosios ir
reaktyviosios elektros energijos skaitikliai) ir kompensuojancios baterijos. Valdymo blokas geba
nuskaityti iuos elelktros energijos skaitiklius: LZKM, LZQM, EPQM ir EPQS. REEKS 4.5
valdomas rankiniu budu, turi 6 klavius ir skystuju kristalu indikatoriu (LCD), kuriame
atvaizduojami meniu variantai, matavimo prietaisu (MP) parodymai bei pasirenkami sistemos
parametrai. Papildoma sistemos aparatine ir programine iranga leidtia kontroliuoti jos darba
kompiuteriu, distanciniu budu atjungti kompensavimo baterijas, kompiuteriu priimti elektros
skaitikliu duomenis. Atskiri sistemos mazgai (kompiuteris, elektros skaitikliai, kondensatoriu
baterijos) gali buti nutole vieni nuo kitu iki keliu imtu metru, ryys tarp ju palaikomas per
dvilaide 20 mA sroves kilpos ryio sasaja.
1 pav. Reaktyviosios energijos kompensavimo sistemos blokine schema.
Pagrindines valdymo bloko REEKS 4.5 technines charakteristikos:
? maitinimo itampa ~230V 50Hz
? vartojama galia <25W
? valdymo grandines itampa <250V
? valdymo grandines srove <10A
? maksimalus valdymo grandiniu (bateriju pakopu)
skaicius
12
? sroves kilpos ivadas 1
? sroves kilpos ivadas 1
? ryio linijos nuo REEKS 4.5 iki skaitiklio ilgis, kai
varta 0.072 Om/m
<500m
? ryio linijos nuo kontrolerio iki personalinio
kompiuterio ilgis, kai varta 0.072Om/m
<2500m
? duomenu apsikeitimo tarp skaitiklio ir kontrolerio
greitis, bodu
4800...19200
? ryio su personaliniu kompiuteriu greitis 4800 bodu
? minimalus matavimo prietaiso apklausimo periodas ~ 1s
? maksimalus matavimo prietaiso apklausimo periodas < 4min. 15s
? maksimalus prijungiamu matavimo prietaisu skaicius 2
? maksimalus sugrupuotu loginiu bloku skaicius 2
? vieno matavimo prietaiso apklausimo trukme 1-3 s
? darbine aplinkos temperatura -15
+45°C
? darbo trukme neijungiant neribota
? matmenys (mm) 144x144x102
? Montavimo kiaurymes matmenys (plotis/auktis/gylis), mm 136x138x120
Valdymo bloko REEKS 4.5 programine iranga leidtia:
- suformuoti viena arba dvi nepriklausomas reaktyviosios galios kompensavimo
sistemas (blokus), priskiriant kiekvienai i ju prie valdymo bloko prijungtas
kompensuojancias baterijas ir elektros matavimo prietaisus (MP);
- kompensuoti reaktyviaja galia naudojant rankini arba automatini valdymo retima;
- atlikti sistemos parametravima naudojantis valdymo bloko klaviatura ir skystuju
kristalu indikatoriumi (LCD);
- kontroliuoti sistemos darba naudojantis LCD indikatoriumi;
- vykdyti monitoringa, t.y., registruoti tinklo reaktyviosios galios, itampos, apkrovos
sroves pokycius, virijancius parametruojant nurodytas vertes;
- kontroliuoti sistemos darba per sroves kilpos linija palaikant ryi su personaliniu
kompiuteriu;
- nustatyti kiekvienam skaitikliui prijungtam prie REEKS 4.5 individualu nuskaitymo
greiti;
- slaptatodtiu apsaugoti valdymo bloko parametravima;
- REEKS 4.5 valdymui naudoti iorini terminala, jungiama prie Console sasajos.
Valdymo bloko ivadai ir ivadai
Reaktyviosios galios kompensavimo sistemos valdymo blokas REEKS 4.5 instaliuojamas
arti kondensatoriniu bateriju. Elektros matavimo prietaisai (elektros skaitikliai) gali buti
nutole iki keliu imtu metru ju duomenys nuskaitomi per dvilaide sroves kilpos ryio
linija. Pagrindiniai valdymo bloko ivadai yra prietaiso galineje sieneleje, ju paskirtis,
isidestymas, tymejimas ir jungimo prie ioriniu irenginiu schema pateikti 2 pav.
2 pav.
Kompensavimo baterijos prijungiamos automatikai distanciniu budu. Kiekviena
kondensatorine baterija turi tureti tarpine rele magnetiniam paleidejui, kurios valdymo
grandines vienas laidas jungiamas prie tinklo fazes, kitas - prie vieno i kontrolerio REEKS 4.5
iejimu.
Valdymo bloko priekinio skydelio elementai
Valdymo bloko REEKS 4.5 priekiniame skydelyje idestyti elementai ir ju paskirtis nurodyti
temiau pateiktame paveiksle.
Darbo tvarka
Instaliavus reaktyviosios galios kompensavimo sistema pirmiausia reikia atlikti valdymo bloko
REEKS 4.5 parametravima. Visas parametravimo operacijas galima atlikti valdymo bloko
klaviu ir LCD pagalba. UAB Elgama sistemos taip pat papildomai tiekia specialia
kompiuterine programa (jeigu tai numatyta teikimo sutartimi), kurios pagalba parametravimas
atliekamas per ryio sasajas prie sistemos prijungtame kompiuteryje. iuo atveju, kompiuteriu
taip pat galima stebeti ir registruoti visu prie sistemos prijungtu skaitikliu kaupiamus duomenis
bei matuojamu dydtiu momentines vertes. Tam tikslui gali buti naudojama UAB Elgama
sistemos duomenu nuskaitymo ir atvaizdavimo programine iranga Enersis NG.
Atliekamu operaciju eigai ir sistemos kontrolei, valdymo bloke pasirenkami parametrai
atvaizduojami 4 eiluciu LCD.
Temiau pateiktoje schemoje parodyta REEKS 4.5 meniu langu struktura:
Blokai
Baterijos
Skaitikliai
Kiti nustatymai
Prietaiso numeris
Gamintojas
KOMANDU MENIU
Darbinis reimas
Q liekanos
Apklausos ir matavimai
Palaikoma Q
Q kontrole
Q kontroles valdymas
Q atjungimas
Blokai
Jungimas
Nustatymas
Baterijos
Momentines reikmes
Skaitikliu numeriai
Skatiklio versija
Itampos kontrole
Sroves kontrole
U kontroles valdymas
I kontroles valdymas
Kontrole
Skaitikliai
Automatinis valdiklio ijung.
Ryio portai (sasajos)
Parametru bolokavimas
Slaptaodis
Kiti nustatymai
Temiau pateiktoje lenteleje parodyti svarbiausi meniu langai ir paaikinta ju paskirtis:
REEKS 4.5
Ver: 4.06 2005-02-17
>Komandinis MENIU<
Blokai
Darbinis reimas
Bl. Mat.k. vid. galia
1 -- ------ kVAr
2 -- ------ kVAr
Pirmojo ir antrojo bloku registruojama
reaktyvioji galia po kiekvieno matavimo
Q liekanos
Bl. Induktyv. l. Talpumin. l. ,kVAr
1 005 002
2 008 001
Nurodoma leistina maksimali reaktyviosios
galios deviacija nuo meniu
Blokai/Palaikoma Q uduotos reikmes
Apklausos ir matavimai
Bl. Apkl. periodas Matavimu k.
1 06 s 05
2 07 s 05
Nurodomas laiko intervalas tarp dvieju
kreipimosi i elektros skaitiklius, taip pat
matavimu skaicius, kuriu rezultatai
vidurkinami ivertinant apkrovos reaktyviaja
galia.
Palaikoma Q
Bl. Palaikoma Q (kVAr)
1 001
2 000
Programuojama pastovi reaktyviosis galios
dedamoji
Q kontrole
Bl. Induktyv. r. Talpumin. r.(kVAr.)
1 100 075
2 100 050
Maksimali neregistruojama reaktyviosios
galios deviacija
Q kontroles valdymas
Bl. Busena
1 Ij.
2 Ij.
Galios monitoringo ijungimas/ijungimas
-Q atjungimas
Bl. Busena
1 Ij.
2 Ij.
Esant reaktyviosios galios
perkompensavimui, valdiklis automatikai
atjungs dali bateriju, kad butu panaikintas
perkompensavimas
Baterijos
Jungimas
Bus. Nr. Blokas Galia (kVAr.)
Ij. 1 1 010
Ij. 2 1 010
Ij. 3 1 020
Ij. 4 1 030
Ij. 5 1 040
Ij. 6 1 020
Ij. 7 2 010
Ij. 8 2 005
Ij. 9 2 010
Ij. 10 2 020
Ij. 11 2 030
Ij. 12 2 050
Baterijos rankinis ijungimas/ijungimas
Nustatymas
Nr. Blokas Galia (kVAr.)
1 1 010
2 1 010
3 1 020
4 1 030
5 1 040
6 1 020
7 2 010
8 2 005
9 2 010
10 2 020
11 2 030
12 2 050
Bateriju priskyrimas blokams
Skaitikliai
Momentines reikmes
Bl.
1 1sk. 2sk.
2 1sk. 2sk.
Elektros energijos skaitikliu momentiniu
duomenu periura
L1-----,- kVAr
L2-----,- kVAr
L3-----,- kVAr
?------,- kVAr
Q - reaktyvioji galia
L1-----,- kW
L2-----,- kW
L3-----,- kW
?------,- kW
P
- aktyvioji galia
- srove
- itampa
L1----,-- A
L2----,- A
L3----,- A
I
L1---,--- kV
L2---,--- kV
L3---,--- kV
U
Danis --,-- Hz - danis
T ---
oC - temperatura
Skaitikliu numeriai
Bl. Sk. Nr.
1 1 000661
1 2 007753
2 1 010109
2 2 000000
Sistemoje naudojamu elektros skaitikliu
gamykliniai numeriai, ju keitimas
Taip pat ryio sasaju, prie kuriu prijungti
skaitikliai, numeriai
Skaitikliu versijos
Bl. Sk. Tipas Nuskait. greitis
1 1 LZQM 4800
1 2 EPQS 9600
2 1 EPQS 9600
2 2 LZQM 4800
Skaitikliu tipo bei nuskaitymo per sroves
kilpa greicio nustatymas. LZQM atitinka ir
LZKM bei EPQM skaitikliu tipus. Kiekvienam
skaitikliui gali buti nustatytas skirtingas
nuskaitymo greitis
Itampos kontroles valdymas
Bl. Sk. Busena
1 1 Ij.
1 2 Ij.
2 1 Ij.
2 2 Ij.
Itampos monitoringo ijungimas/ijungimas
Sroves kontroles valdymas
Bl. Sk. Busena
1 1 Ij.
1 2 Ij.
2 1 Ij.
2 2 Ij.
Sroves monitoringo ijungimas/ijungimas
Itampos kontrole
Bl. Sk. U min U max (kV)
1 1 000.000 001.000
1 2 000.000 001.000
2 1 000.000 001.000
2 2 000.000 001.000
Maksimali neregistruojama itampu deviacija
Sroves kontrole
Bl. Sk. I max (A)
1 1 0010.0
1 2 0000.0
2 1 0010.5
2 2 0000.0
Leistina maksimali srove
Kontrole
Q U I
00 00 0
Atvaizduoja esamas parametru vertes
Kiti nustatymai
Automatinio valdymo ijungimas Ijungiamas/ijungiamas automatinis
kompensavimo reimas
Ryio portai
CLin 4800 b/s Sroves kilpos sasajos ivado greitis
Parametravimo blokavimas
Klaviaturos atid. PIN **** Valdiklio parametravimo atblokavimas
Slaptaodis
Naujas 0000 Valdiklio slaptaodio ivedimas (keitimas)
parametravimo blokavimui
Prietaiso numeris
Prietaiso Nr.: XXXX
4.06, 06.08.28
Valdiklio identifikavimo numeriai
Gamintojas
Elgama Sistemos
http://www.elgsis.lt
Informacija ir nuorodos apie gamintoja
Kompensavimo parametru ivedimas
Atliekant kompensavimo sistemos valdymo bloko parametravima, turi buti prijungta jo maitinimo
itampa ir atjungta itampa bateriju valdymo grandinese. Visuose valdymo bloko
programos languose parametru keitimui reikia:
1. nustatyti reikmes pasirinkimo tymekli (?) ties keiciamos reikmes
2. mygtuko Enter paspaudimu nustatyti reikmes redagavimo busena. Reikme
taps patymeta mirgsianciu redagavimo tymekliu ( _ )
3. redaguojamo skaitmens poizcijos ir jo reikmes nustatymui reikia naudotis
klaviais ?,?,?,?
4. mygtuko Enter paspaudimu redaguojama reikme isaugoma; mygtuko
Cancel paspaudimu pakeitimai neisaugomi. Bet kuriuo atveju, vel parodomas
reikmes pasirinkimo tymeklis (?).
Reaktyviosios energijos kompensavimo parametru sustatymui programos lange pasirenkame
meniu:
- nurodoma kiekvienos prie valdymo bloko prijungtos baterijos galia ir
baterija priskiriama I arba II virtualiam blokui.
- nurodoma leistina maksimali nekompensuojama I ir II virtualaus
bloku reaktyvioji galia.
- nurodomas I ir II virtualaus bloku kreipimosi i elektros
skaitiklius skaicius reaktyviosios galios Q reikmes suvidurkinimui, taip pat laiko
intervalas tarp kreipimosi i elektros skaitiklius. Galimos reikmes (1...255)s.
- is parametras nusako reaktyviosios galios reikme, kuri lieka
(atsiranda), po bateriju ijungimo. Kontroleris, koreguodamas bateriju ijungima, visa
laika stengsis palaikyti ia galia. 0 tarifas kontroleryje nustatomas ijungimo
momentu, kai kontroleris negali nustatyti galiojancio tarifo i skaitiklio
informacijos. Kompensavimo balansa galima keisti nuo 32000 iki +32000 kVAr.
- Ivesti kiekvienam virtualiam blokui I ir II priskiriamu
papildomu elektros skaitikliu gamyklinius numerius.
- Ivesti kiekvienam virtualiam blokui reaktyviosios galios ribas,
kurias virijus bus iduodamas perspejantis signalas ir daromas iraas ivykiu
registre.
- Ijungti/ijungti meniu nurodytu
parametru kontrole.
- Ivesti kiekvienam virtualiam blokui priskiriamu
elektros skaitikliu gamyklinius numerius, taip pat nurodyti, prie kurios ryio sasajos
prijungtas kiekvienas elektros skaitiklis.
- Ivesti kiekvienam skaitikliui itampos ribas, kurias
virijus bus iduodamas perspejantis signalas ir daromas iraas ivykiu registre.
- Ivesti kiekvienam skaitikliui maksimalia srove, kuria
virijus bus iduodamas perspejantis signalas ir daromas iraas ivykiu registre.
- Ijungti/ijungti meniu nurodytu parametru kontrole.
- Ijungti/ijungti meniu nurodytu parametru kontrole.
- Suvienodinami elektros skaitikliu ir kontrolerio
duomenu apsikeitimo per sroves kilpos sasaja greiciai. Skaitikliu ryio greitis
nustatomas gamykloje arba ji iveda energija tiekiancios organizacijos atstovas
(atsitvelgent i eksplotacijos salygas ir vartotojo pageidavimus, pagal
nutylejima 4800 Bodu), todel parametruojant valdymo bloka reikia nurodyti
kiekvieno skaitiklio ryio greiti.
- ijungiamas automatinis kompensavimo
retimas.
Atlikus iuos nustatymus, reikia patikrinti, ar veikia ryys tarp elektros skaitikliu ir valdymo
bloko. Prie tai reikia patikrinti, ar teisingai sujungtos prietaisu ryio sasajos, t.y. ar ant
skaitiklio sroves kilpos gnybtu 14 ir 16 krenta 3...4 V nuolatine itampa (jei parodymai apie
1..2V, pajungiamus prie sroves kilpos gnybtu laidus reikia sukeisti vietomis) ir isitikinti,
kad prie elektros skaitikliu prijungta tinklo itampa. Ryys su kiekvienu skaitikliu tikrinamas
meniu nuosekliai pertiurint visu prie sistemos
prijungtu skaitikliu momentinius duomenis.
Neleidiama ijungti automatinio kompensavimo reimo, jeigu nera ryio tarp elektros
skaitikliu ir valdymo bloko !
Jeigu valdymo blokas nuskaito skaitikliu momentinius duomenis, galima prijungti
kompensuojanciu bateriju valdymo itampa ir pradeti automatini reaktyviosios galios
kompensavima.
Papildomos valdymo bloko funkcijos
Rankinis valdymas
Jeigu apkrovos pobudis tinkle ilga laika nekinta ir automatinis reaktyviosios galios
kompensavimas nereikalingas, valdymo blokas leidtia pereiti i rankinio valdymo retima.
Tokiu atveju pasirenkame meniu ir, vadovaudamiesi LCD dialogu, prijungiame
norimas kondensatoriu baterijas.
Elektros skaitikliu momentiniu duomenu periura.
Operacija atliekama naudojant meniu .
Bateriju busenos tikrinimas
Operacija atlekama naudojant meniu . Valdymo bloko
programa leidtia distanciniu budu nustatyti, ar prijungiamos kompensuojancios baterijos,
diagnozuoti, ar ju galia turi realiai galima verte.
Realios bateriju galios tikrinimas.
Meniu leidtia apytikriai imatuoti
prie valdymo bloko prijungtu bateriju galia. Matavimo rezultatai bus tikslus tik tuo atveju,
jeigu tinklo itampa ir apkrova yra pastovus.
Gamintojo garantijos
Garantinis valdiklio aptarnavimo laikas - 12 menesiu.
Jeigu vartotojas laikesi temiau nurodytu taisykliu, garantinio aptarnavimo metu sistemos
aparatine dalis ir aptiktos programines irangos klaidos taisomi nemokamai :
? nenutraukti ir neuttrumpinti jungianciu ryio liniju, neleidtiami trumpalaikiai ir
ilgalaikiai ju sujungimai su telefono, elektros tinklo ir kitomis sistemai
nepriklausanciomis linijomis;
? keiciant sistemoje esancius elektros skaitiklius, ju parametravima arba isidestyma
sistemoje, butina apie tai informuoti sistemos gamintoja ir gauti jo sutikima;
? nejungti prie kontrolerio REEKS 4.5 valdanciu iejimu apkrovu, virijanciu iame
aprayme nurodytas leistinas;
? nepateisti aparatines irangos spaudu ir lipduku.
Garantinio sistemos aptarnavimo periodo metu gamintojas nemokamai pateikia naujas to
paties programinio aprupinimo versijas, kuriose itaisyti naudojant pastebeti trukumai ir jei
Vartotojas apmoka ELGAMA SISTEMOS specialisto komandiruotes ilaidas.
Gamintojui su Vartotoju sudarius atskiras sutartis, pastarajam gali buti perduodama
papildoma programine iranga. Pasibaigus sistemos garantinio aptarnavimo laikotarpiui, ut atkira
atlyginima gamintojas atlieka technini sistemos aptarnavima ir programu papildymus.
Reaktyviosios elektros galios kompensavimo sistema (toliau sistema) skirta automatiniam kondensatoriniu bateriju ijungimui i kintamosios elektros sroves tinkla, kai jame yra reaktyvioji apkrova. i sistema gali buti panaudota prekybos, pramones, emes ukio ir transporto imonese, kuriose naudojami irengimai generuojantys reaktyviaja galia.
iame Vartotojo vadove pateikta: kompensavimo sistemos valdymo bloko technines charakteristikos, sistemos apibendrinta strukturine schema, instaliavimo ir naudojimo instrukcijos.
Sistema irengia ir eksploatuoja elektros tinklu specialistas, turintis darbo su emos itampos (iki 1000 V) elektros irenginiais patirti, ne emesne kaip VK elektrosaugos grupe ir susipaines su iuo Vartotojo vadovu. Kadangi sistemos darbui reikalinga elektroniniu aktyviosios ir reaktyviosios elektros energijos skaitikliu informacija, nuskaitoma per elektrinio ryio sasajas, jos instaliavimui reikia gauti elektros energija tiekiancios organizacijos sutikima. Elektros energijos skaitikliu elektrinio ryio sasaja yra kontaktineje kaladeleje po plombuojamu gaubtu, ir tik energija tiekiancios organizacijos atstovas turi teise paalines plombas nuimti kaladeles gaubta ir prijungineti laidus prie skaitikllio kontaktu. Taip pat tik elektra tiekiancios organizacijos atstovas, esant reikalui, turi teise atlikti skaitiklio ryio sasajos nustatymus.
Iranga
Reaktyviosios galios kompensavimo sistemos pagrindas mikroprocesorinis valdymo blokas REEKS 4.5. Prie valdymo bloko jungiami matavimo prietaisai (elektroniniai aktyviosios ir reaktyviosios elektros energijos skaitikliai) ir kompensuojancios baterijos. Valdymo blokas geba nuskaityti iuos elelktros energijos skaitiklius: LZKM, LZMF, LZQM, EPQM ir EPQS. REEKS 4.5 valdomas rankiniu budu, turi 6 klavius ir skystuju kristalu indikatoriu (LCD), kuriame atvaizduojami meniu variantai, matavimo prietaisu (MP) parodymai bei pasirenkami sistemos parametrai. Papildoma sistemos aparatine ir programine iranga leidia kontroliuoti jos darba kompiuteriu, distanciniu budu atjungti kompensavimo baterijas, kompiuteriu priimti elektros skaitikliu duomenis. Atskiri sistemos mazgai (kompiuteris, elektros skaitikliai, kondensatoriu baterijos) gali buti nutole vieni nuo kitu iki keliu imtu metru, ryys tarp ju palaikomas per dvilaide 20 mA sroves kilpos ryio sasaja.
>+ >+* >+,
4
7
.
0
" 0
. !
0
%
4 0
.
?
?
0
4 ; 0
-
1
1
+
1
+
1
@!
1
!
A B
? B
8
8
"#
? 6
+
*
$;
*
%
'?( ,
,
,
%7B0 '
( 7
"
7
! 7
C
7
+4 7
24 ; 7
#
0
1
"$
D
%
D
+
B
%& "'
%
'?( 8
*6
! *
**
**
+
*,
"
*7
& (
#
*0
*1
;
*1
C
*D
*B
*B
A
*8
)
,6
E ,
,*
,*
,*
. ?'( ,,
.
?'*( ,,
.
',( ,,
.
'7( ,,
@
'0( ,,
'1( ,,
)
'D( ,,
.
!'B( ,,
&'?(
,7
%
,7
- ,0
- ,0
-
!4 ,0
!4 ,0
+
,0
,D
-
!4 ,D
!4 ,D
.;
,D
,B
,8
,8
? ,8
,8
"
76
F
?G4! H 7
.
! 7*
+
7*
.
? 7,
. 7,
@
'
( 77
. 77
"
77
" 70
4%$F 70
. 4".-6 70
4
71
. 4
7D
>+ >+* >+,
%
,65615888 .
5
*56D5888 &'?(
> 6566I
5
*56B5888
J 5
,656B5888 ,65J
5
,5615888 .
3 5
*55888 E
5
*,56,5*666 "
05
*5685*666 #
5
**56*5*666 . 3
5
*656,5*66 K > ##5
675675*66 %7B0 5
**565*66 @
06);
5
*B565*66*
3 5
*56B5*66* 4 H
F< 3
5
**56B5*66* 5
*,5685*66* ?2@5
) & !
;; 7B
06
0
*+&, -
@; 0,
K
0,
.
H 07
A
07
07
07
K
; 00
-; 00
/
-
5 E
4!
4
5L
4
?
5
K
4
4!
4
J
5+
?J
4!
4
45
? 4
4
5
?
J
?5-
4
J 4
? 5
+4!
J 4!
J
JJ
! !5E
?J
4 4!
J4!4
?5
4!
J 9
M
; J
M
J
M H
H4
H
';5J
HJ
4
; !J(
44
';5J
J
(5
.
4J
?5 -
5
.
'
@5 56*656,65N(
?
O.3P
5
01
2
3 &
43
& ,,3 5
Q
4!
J
5
Q
4!
J
5.4
J
4!
5
+
R JG
JJ
4 !J 4
HJ
H
9
M
G
H4
H
4 ?HJHJ? H3
;H
5
M
G
H4
H
? !H4 H
5
>+ >+* >+,
A
H?H5
Q4
?
J?
3J
4
5
5
>+ >+* >+,
%
O.3P
;
!
H'?( ?
06<16);
5.
O.3P J 4!
4
5
. 4!
,66-
J06<16);
?5
L J ;
9
RA ;2*2,J
R
;
2J
R"J
R
'<
(
R
'
<
(
R@
3
585
R@ ?3
585
)
G ? 4
5
45
?
?J 4!
?4H4
?H
'1J,(5
55<055<
J?H
5
%
5 "
J
?J
;
5
.
H J 4
? 5
HJ 44!
5
E
J
5
%
444!
5
.
?
?
4!
J? 5
"!?
J
! 5
!
"
-
J
4! ;
45
#
.
'CC.%S(5
.
5
>+ >+* >+,
$
%
;
06); 4 16);
44 5C
? ?
G H
? ; 2* 2, ' 2@( 4
;
2
5
+
H
G
4
5 +
J?R
J
5
T
9
3
A?3
%
%
&'?(
$
?
K4!;
9
+
J
4
!5
-
O.3P?H
?J4 ;
? 6
5
&
-
O.3PJ?
?
J
HHJ
4!
H '?(5 E
'?(
'?(J?
4
4;
5
?4
4
5
E
HH
HH HJ
5
&
.
O.3P J
4! 4;
5
%
J
;
J
?
?5
%
4 5
$;
45
'
!
J
5 $
5
Prophi
>+ >+* >+,
!"
#
$?%
!
"#
$?%
"#
&
&
Modbus arba
Profibus-Master
'(
!"
#
$?%
!'
!
"#
$?%
"#
&
&
Modbus arba
Profibus-Master
'(
) >+ >+* >+,
(
)
%
O.3P
?
4
5
45
*+,-
*+,-
*+,-
*+,-
*
'
+
'
+
'
+
%
;
06); 4 16);
44 5
??J
4!
?
4H4
?H'*556(5
01
*3 6 , 7
4&
& 5
%
4?
G5E
;? J
4 4 ?J
?J
?
5
E ?
J
5E
4!
J
J
5
"Prophi"
0,01 .. 5A
../5(1)A
L1
L2
L3
PE
k l
2 .. 10A
k l L2 L3
./.
(0 1
!1
(
)
#
2
L l
K k
A
k
l
>+ >+* >+, 3
55<0455<
5
E
4!
O.3PJ4 J
4!
5
(
*+,-
E O.3P
J 4!
4
5
(
#
L l
k K
l L
K k
AK AL BK BL
k l
k l
4
4
*+,-
01
E
J
4!4
5
./5
(0 1
!1
(
)
#
2
*+,-
46 >+ >+* >+,
(
%
-
O.3P 4!
J
?5
-O878P J
?4! ;
5-O879P J
?4!
;
2
@5
.
?J
?
J
5
?
J?4!
'*5556J
(5
01
?4!
?
J
O.3P5
.?
6U 4
0U5
?
J
? 4 J?44!
5
01
E ?
H
GJ 5
E ?
4 JO.3P?H45
E ?
?
J4!
5
01
+
?4!
;
J
5
"Prophi"
0,01 .. 5A
../5(1)A
L1
L2
L3
PE
k l
2 .. 10A
k l L2 L3
./.
(0 1
!1
(
)
#
2
./5
(0 1
!1
(
)
#
2
*+,-
>+ >+* >+, 44
2?
4
'<04<
(5
HJ4!?
J
J
5
?
J
O.3P
HJ
5 .4
J
6J?
5
E !
J
O.3P
65
;9
.;
*66<0
O.3P
76
.;*
066<
O.3P
066
.;,
666V666<
O.3P
*666
01
@ ?
4
4!?5
!
E
? O.3P
3 J
5
H
4
HH5
$
9
R A
5
R
4 '
(
5
01
E
J
4!4
5
F0,2A Prophi
1
2
3
C1
4 >+ >+* >+,
&
%
O.3P4!?
*
5 +
4! 4;5 +
?
R J;R
5 A 4!?
? O.3P
H
3 H5
%
+
4!;
O%
P5
Prophi
C1
1
2..10A
2
3
06
*+
"#
,
01
3,4
64&
35
01
% ;
?5
01
E 06);;
J
W
* "
.
J ?
?J4!
;
5
$;
?
H?
5
476
"
"
*-
"#
,
+
A
4!9
J
5
4!9
J
5
$
9
9
R
5
R ;
5
+
9
R@
5
R +
5
R
5
RA
5
R
4 '
(
5
%
9
R
?
5
R
5
R .
?5
13
14
T6,3A
>+ >+* >+, 4
,?-
.
?
J
4
?
J4
?
5
E ?
?J
?
5
E ??
H
B0
*10-?'
(J
?
5
15
16
?1
?2
Prophi
)7
"
+
$?%
#
.
'!
H(4
4
'?(
'?( 5
?1
cos?
ind
1 2 3
?2
cos?
ind
1 2 3
T
'?(
T
'?*(
$
'?(
$
'?(
!
.
4!
5
J
5
@%L
HJ
??
5+
?
J 4
5
06
.
"#
#
!
+
J
5@J
JJ;J
!
?6X&J
4 5
Error
Prog
4 >+ >+* >+,
./0
1
,
-
#
. ;
4!
9
64%$F' (
. 4".-6' (
@4
HJ
J. 4
HR
*
5
%
- '4 (
5 - 4!
,* 4
5 +
4
4 4! 4 ;5
-
O.3P
5
C ,*
4 J
4!
H
'
H(5
. %7B0
4 5+4!
J
4
44!
4 5
+4 3
"
4
4
! 4 5
!
4 ?5
+4 %! %!L
- ,010 66,6
' > ,*6);( ' Y66
);(
$ Z,6#< Z16#<
Z6<
R
K
! = 6J,7* = 6J***
'[K**( '[K*7(
&
.
H H
4 ?'( ?
" '
4<(
+4 ! 8J1 8J* 8,JD0 BDJ0 066 066
%! *66 *66 *66 666 766 *66
%!L *66 *66 *66 166 *66 D6
2
"
E O.3P
4 J
4
4!
4 ;5%
;
O.3PJ4!
S@5
+/01
392R 221R 392R
23
22
21
A
B
+5V
ON OFF
Prophi
.
(89
:(
:(
>+ >+* >+, 4
3
$
4!
E
5
. <
5
.
<
?2*2,5
. <
5
<
5
&'?( > 6566
. <
'?(5
@
J
'?(
5
O.3P?
'?(J
HHH5
O.3P
J
5
5
O.3P6J*6J7
? '?(5
.
5
@ 5?5
.
'6J
(5
5
@
5
5 ;545
@!
55
45
+
5
@ ?
5
@
5
@ ?
5
@
?<4
5
A
5
@
?<4
5
4 '
(
5
Z65
.
?5
$
545
@
?5
@
5
@
5
?
5
@ ?
5
.
H
5
5
? 6U
H
G5
;
5
;
22,5
. 5
?H5
.
G5
.
?
G5
.
?
5
.
?
5
.
G5
.
?
5
.
H5 '
(
.
H5 '
(
.
? H5
.
5
.
?
G5
.
?
G5
H
5
4 >+ >+* >+,
E
J
J
4
5
+
H 3G 4HJ!
H H9
. H '
(J
. ?'
(J
.
? HJ
?
G
$
'
(
H5
E!
9
?
? 6D966
0966
? 6D966
*966
E; K4)
- ./
",01,,23
$ 3
49
5: ;# / "< '/(7((
#
59 '6 17 7( 817*,6
59 :;5
>+ >+* >+, 4
(
.
O.3P
J
4
5
E
J
H
9
J
J
J
5
?1 ?2 learn 1:1... Prog
4
J
4
5
4
J
J
J
G?5
@
HJ
HJ
4
O.P5.
H*J
HJ
!4!
G
H5
!
4 5
9
4! J
'?(
J
J
0
4
5
H * ,J ;
5
C;4
? H9
!
J
*
H
HJ
. G
5
cos?
ind
1 2 3
?1
$
'?(
%
!
,
*
5 2
4
H
5E
H
HJ 4
G
J
4
5
E
J0
?? H5
k VAr
ind
1 2 3 4 5
.
%
%
4) >+ >+* >+,
&1
Prog
Prog Prog
%
.
%
*
*
.
.
.
.
.
.
.
.
?
V
R
\6
<6
?
V
R
\6
<6
.
H
>+ >+* >+, 43
4
J
J
9
R
'?(J
R
'?*(J
R
J
R
!J
R
J
R
J
R
J
R
'
(5
?1 ?2 learn 1:1... Prog
. H
J 4!
5. ?
H
5
E ?J
? H
? ?5
. ?
H
9
*
,?-
O.3PJ
?
J
H?
H
H5
C;4
H'?(
H'?*(5 4
'?(
'?(5.
'?( ?
'?*(
J
?
5
";9 65B6556665B65
'?(
'?(
5
.;9
cos?
ind
1 2 3
?1
cos?
ind
?1
T
'?(
.
*
H
HJ
? H5
HJ
'?(
5
H*J
J
?
5
4
5
H,J
H?
5
*
H
H5
. ?? H
4 5
cos?
ind
?1
cos?
ind
1 2 3
?1
%
%
'?(
k
?1 ?2 learn 1:1... Prog
6 >+ >+* >+,
1
1
.
?
4<
0J4<
5
J
4!
J
H5 E
?
J 4! 4
5
.;9066<0
9
06690>66
$4!
665
.;*9*66<
9
*669>*66
$4!
*665
.;*9
$ *66<0
$ * 766<0
0V0<0
9
'*66V766(90
16690>*6
.
.;9
666
HJ
H5
45
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
E
666J
5
.;9 $
>*66
*66 > 5*66
"
O5*66
P5
$ 5
>+ >+* >+, 4
1
+
4
J O
P
;4
!4 H 5
C;
4!
9
R+
J4!
16
5E
J
, =
>) +
?5
R.
5
R? 4!
;
@5
RK
4! 45
!?
9
"@%)&+&,
Q
4 ?
5
(@%)3
Q
5
C;
4!
9
R+
06
?
?
5
R
4!
U
;5
01
.J
!4!
5
K4!
9
## R
5
RCJ
!5
* RC*J
5
, RCV*J
!
5
learn
HJ
4 5
H,J
H
'##JJ*4,(5
.
HJ
H5
4 4
5-
!
H5
H
?5H?
H5
4!
J
5
.4
J
J;J*D6X5
5
.16
?? H5
*
H
HJ
5
learn
Prog
1 . 2 . 0 . 2 . 2 . 2....
1 . 2 . 4 . 8 . 8 . 8....
>+ >+* >+,
R
5
?
H5
H5E !
HJ
5
+
H
5
68888
.;
.
>6
> 99995555
-
9
6
.;*
.
>*6
> 9*979B9B5555
+
9
5
>*6
*5
>76
,5
>B6
75
>16
05
>16
55
.;9+
HJ
H5
45
H*J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
E 4
J
5
k VAr
k VAr
?1 ?2 learn 1:1... Prog
4
?
?5 +
5+
??
5
@;968
.;
T
9*979B9B9B555J
O*979B9BP5
1:1...
5
05
%
5
.;*
T
9*969*9*9*5555
+
O*969*9*P5
5
05
%
5
E
6
J
9
5
>6
*5
>*6
-5
A#
75
>*6
05
>*6
55
.;9
HJ
H5
45
H*J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
1:1...
?1 ?2 learn 1:1... Prog
>+ >+* >+,
?1 ?2 learn 1:1... Prog
&
%
O.3P
4!?
*
5
+
4! 4;5
+
?
R J ;
R
5 A 4!?
? O.3P
H3 H5
.
! J
O.3P4! 9
5$
*5$
;
,5 J;
?
*5
.
4!
5
.
J;
R
5
$;
J
H5$;
J
J
6
5
+
Variety 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
3R R R R
3T T T T
6R R R R R R R
6T T T T T T T
6R6T R R R R R R T T T T T T
12R R R R R R R R R R R R R
12T T T T T T T T T T T T T
-
+
$>$;
%>%
#2
"#
&
?1 ?2 learn 1:1... Prog
.;9O.3P*
6*
;
5
+
;
5
HJ
H5
45
H*J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
+
.;*9O.3P,;
.
J ,;
5+
;
5
H5
45
T
*
W
H*J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
+
>+ >+* >+,
.;,9O.3P1%1$1;
1
$ 4! ;
1
5
%
J ;
5
C9%
5
J
HJ
5 T
1
J
5
C9%
5
$;
5 .
H J
5
"4
H*5
O#N
P'
(5
H,J
H5
Q
'D(
H*5.
H J
54
5
E
J
4!
*
,5
H *J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
E 4
J
H, H
65$
5
Prog
Prog
k VAr
1
Prog
VAr
7
Prog
4
#
A ;
0
5
"
?
5
@ 4
9
" !
J
+
.;9"
HJ
5
45
.
H,J
H5
$
OP4
5
.
HJ
H5
>+ >+* >+,
1 2 3
Prog
1 2 3
Prog
cos?
ind
1 2 3 5 6 12
?2
1 : 2 : 4 : 8 : 8 : 8....
(
4
J
4 5
.
H,5.
HJ
HH
H
5
9
#
J
J
%
;
J
C
J
J5*5
J
J
A
J
)
J
$;
J
J
%
J
&'?(
J
- J
J
J
J
"
J
F
?G4! HJ
.
!J
.
? J
.
%7B0
Prog
3
.
4!
5 #
4!
5
#
??
? H5
$ ?
J
'
(
5 + 4!
J
4!
5
.;9
Prog
5
'
(
%
*5
'
(
,5
'
(
+
J
?
.;*9#
T?
J*,
T?
0J1*
$
'?(
65815
T
'?*(5
.;9#
HJ
H5
L
5
.
H,J
?
H
H5 .
H*J
H
H5
.
H J
HJ
H,J?
?
H5
-
?5
>+ >+* >+,
(
R
J
5
@;96*66
!
4
H5
$;
?
J
;
J
?
?5
.;9
H,J
H5.
H J
5 .
;
16
5
H*J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
.
HJ 5
H,J
5
s
Prog
s
Prog
!
"
;
R
J
?
H
H5
@;96*66
;
J
;
5
.;9;
H,J
;
H5.
H5
.
;
0
;
5
H*J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
.
HJ 5
H,J
5
Prog
s
Prog
s
>+ >+* >+,
L1
M G
L2
L3
k l
@O
HPJ
?H
G5
K
9C
>O##P
C
>O##P'(
E
4
4
J
5
C
>OP'?(
E ?
'
( J
4!
J
5
.
.;9C
H,J
H5
.
HJ
H5
$
OP4
5
.
H *J O
P
H O##P 4J
H,J
HOP5
.
H J
HJ
H,J?
?
H5
Prog
Prog
E
J
9
5
K
?5
5
45
K
?5
5
5
K
?5
-
4J J
5 K
9
' 5(J
R
5
$
5 E
H4
O##PJ
45.
5-
?
5 .
5
.4 J
5$
J
5J & &
, >?5
3
#
#
#&
*+,-
) >+ >+* >+,
R
5
H
?
H5
66665
@;968888
.;9
H,J
H5.
HJ
H5.
;
6
5
H*J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
.
HJ 5
H,J
5
k VAr
1
Prog
k VAr
1
Prog
"
4
4
4!
5
5
4
5
5
5
E
J
5
01
4?J
;
5$
?5
+
4
5
@;960U
.;9
H,J
H5.
;
0JDU
5.4
1U
5
%
1
Prog
E 4!
J
H*J
H
?5
+
H5
H*J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
.
HJ 5
H,J
5
1
Prog
%
*5
%
2
Prog
>+ >+* >+, 3
)
1
1
E ? O.3P
? J
?
H5 Q
5
A 5
>
*
;
9
985888
9J6J66J6J*66J*,6J766
.
;
9
>
>
V
Prog
V
Prog
.;9 A
A
?
*6666-J
?66-5
$
*6666-
>(##
66-
O.3P
?4!66-5
F
H(## ;
45
;5J *66
>>(##
4 *666
>>(##
6
01 F H?
HJ?4
4
5
H,J
?
H5.
H J
H5 .
; >5
H *J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
.
HJ 5
H,J
5
E
666J
5
.;9 A$
>*66
*66 > 5*66
"
O5*66
-P
V
Prog
kV
Prog
H,J
?
H5
.
H*J
??5
.
;
5
.
HJ
H5
4
5
.
* ,J
H
G
H'J6J66J6J
*66J *,6J 766(5
.
H J
H5 .
4
5
.
H,JG
?H5
V
Prog
V
Prog
0 1 2 4 5 6 7 8 9 10
3. 3.5 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 7.5 8.0
5. 4.5 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 7.5 8.0 8.5 9.0
7. 3.5 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 7.5 8.0
9. 1.2 1.2 1.5 1.5 2.0 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0
11. 2.5 3.0 3.0 3.5 4.0 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0
13. 2.0 2.1 2.5 3.0 4.0 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0
15. 1.0 1.2 1.5 1.5 1.8 2.0 2.2 2.5 2.0 2.3
17. 1.5 1.5 2.0 2.0 2.3 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0
19. 1.0 1.2 1.5 1.5 1.8 2.0 2.2 2.5 3.0 3.5
6 >+ >+* >+,
4
5
;
J
3
4!
5
- 3
?J
5
@;966
J
J
3
5 & =3
#43
3& 5
63
3
5
)
'U(
?
V
Prog
.;9
H,J
3
H5.
HJ
H5.
;
5
H*J
?J
?
5
4
5
H,J
H?
?5
.
HJ 5
H,J
5
)
V
%
Prog
>+ >+* >+, 4
6
E4
J
G
;
5
"
9
#4" ;& <
6J*);
6J0);
J6);
6J6);
06J6);
F ;
D6J
HO06J6);P5
.;9E6J);
@ 6J); ?J;
?
H
6
5
.;9E6J6);
@6J6);?J;
? 6
H
G5
.;9E06J6);
F O.3P;
*652
065.
;
?06J6);J
5
Hz
Prog
Hz
Prog
.;9E
H,J
H5.
HJ
H5.
;
6J6);5
"
4
5
H *
4,J
H
G5
.
HJ 5
H,J
5
01
E 06);;
J
W
>+ >+* >+,
!
@
4
4!
5
5@%L
HJ
??
5
+
?
J
4
5
OP<
>
O##P >
?
9
*
,
7
0
1
D
B
A
. ?
.
?
. 5
5
. 5
5
@
)
.
!
L!
##<
##<
##<
##<
##<
##<
##<
##<
.;9+
H,J
H5
H*J
'0(J
HJ
H5
VAr
5 Error
Prog
O+ P
'OP(
H,J
'O##P(R
H*5
.
HJ 5
H,J
5
V
%
1 Error
Prog
!
J O.3P
?
4! H5"
J
5.
;
O
?PO
P5
+
5
1 5 Error
!
. H
,J
;
5
+4OCP
J
4
H
5
.;9 + 4
cos?
ind
2 3 Error
?1
E
J
5
J
4
J4
5
. ? @
5
>+ >+* >+,
,7-
A
O ?P ?J
?
4
?5
@
?J ? 66J
5. ?
U
4 B0U
88U5
.;
T
9B0U
B0U766-
?,76-5
E ?
,76-J
5
01
E ?
B0U
?
J
*6
5
,8-
A
O
?P ?J
?
4
?5
.
?J ? 66J
5.
?
U
4 81U
6U5
.;
T
96U
6U766-
?776-5
E ?
776-J
5
,9-
-?
05E
J 66
5
.
*U 4 6U
*BU5
.;
T
96U
6U0
6505
E
650J
5
,.-
-?
05E
H?
?J
66
5
.
0U4 06U
*6U5
.;
T
980U
80U0
75D05
E
G 75D0J
5
'
,0-
E HH
J
5
!
,:-
E
'
(J
66
5
4
5,;-
E
3
J
66
5
,/-
%
4
!
;R6X&
V00X&5
-
!
*X&
!
5
E
!
J
66
5
$ !;9655588X&
01
- ! D6X&J
5
>+ >+* >+,
<
,?-
. O.3P
H
H
H
'?(
?5
@;9 65*03
65063
5663
*5663
*5663
(5##. ;& <
.;9&'?(
H,J
'?(
H5
.
HJ
H5
.
;
4
5
.
H*,J
H
G5
.
HJ
5
H ,J
5
?
5
@;9 6J
6J0
J6
0J6
6J6
,6J6
/#4# ;& <
.;9%
H,J
H5
.
HJ
H5
.
;
4
0
5
.
H*,J
H
G5
.
HJ
5
H ,J
5
VAr
h
Prog
VAr
h
Prog
VAr
s
Prog
VAr
s
Prog
>+ >+* >+,
$
@O.3P
?H
!
?
J
H
H5
$
4!9
G ! 4HJ
G !4H
H5
.4
J
!O.3P
*X&
!H
5
- 4!
4
J4
'
(5
-
H
6J
5
KGG !45
Q
?X&4
6X&
8BX&5. G !
4H?
J
X&
G4H5
01 E
J
4
J
H5
-
! 4
Prog
$
@O.3P
?H
!
?
J ;
H
H5
+4!?J
4
9
G ! 4HJ
G !4H
H5
. ! 4J 4! J
!O.3P
*X&
!H
5
$ !4?X&
; 6X&
8BX&5
. G ! 4H?
J
X&
G4H5
$
- G
!4HJ
?5
!
$ !
4J
5
&
+ O.3P
4!
4
J 4
5
-
H6J
5
01
E
J
4
J
H5
Prog
-
! 4
' (
Prog
-
! 4
' (
Prog
!4
' (
Prog
@
>+ >+* >+,
.;9
!4
H ,J
!4 H5
.
H*J
4 5
.
HJ
H54
5.
H*J
?
J
H,J?
5
.
HJ
H5
4
5.
H,J??
5
&
-
! 4
Prog
Prog
!4
Prog
.;9-
H ,J
!4 H5
.
H*J
5
,
H5 +
H54
5
.
H*J
?J
H,J?
5
.
HJ
H5
4
5
.
H,J??
5
@
!"
#
$?%
&
Modbus arba
Profibus-Master
'(
>+ >+* >+,
!
]
44
!J ! J
O.3PJ H4H5
$
O.3PJ
!
!
H5 E
J
G
!H
4!
5
K
9
RG !4HJ
RG !4H
R;
G5
01
H
5
$
- G ! 4HJ
5
!
-G !4HJ 4 4
5
"
- G ! 4HJ 4
;
5
.4
;
J4
H
H5
.;9B !4
H ,J
!4 H5
.
HJ
H54
5
.
H*J
?J
H,J?
5
.
HJ
H5
4
5
.
H,J??
5
.;9C !4
H,J
! 4 H5
.
H*J
4
5
.
HJ
H54
5
.
H*J
?J
H,J?
5
.
HJ
H5
4
5
.
H,J??
5
.;9.;
H,J
! 4 H5
.
H*J
;
5
.
HJ
H54
5
.
H*J
?J
H,J?
5
.
HJ
H5
4
5
.
H,J??
5
Prog
Prog
s
Prog 4
.
! "
8
t
t
"
8
&
;
;
01
E
!
4
!
4J
!4
5
) >+ >+* >+,
(
+
J
4! 4
'?(
J
4
5
&>%
&>&'?(
.;9
H ,J
H5
.
HJ
H5"
4
9&4&5
.
H,J
H&J
H*RH&5
.
H J
H5 .
4
5
.
H,J??
5
Prog
Prog
>+ >+* >+, 3
FG
?J
H
H
9
R
J
RJ
R
. O.3P4 J
;H5
. H & & 4 )
,)&'O6666P(J
4H
H 5
F ?J 4
H 4
5
?
?O6666PJ 4
4
5
E
J 4! ?
H5
E 4 J
9
HJ
5
4 O.P 4
5 .
H *J
H5
"
5
H,J
5 .
H J
H5
4
5
.
H *J
?J
?
5
4
5
.
H,J
H?
?5
+ ? 4 4J
HJ
H5
4
5
"4
5
Prog
+
J
4
H?
? ??5
.
H 5
4
5
.
H*J
?J
?
5
4
5
.
H,J
H?
?5
+ ? 4 4J
H*J4
? H5
E ? J
?
?
5
E ?
J
?
O
P 5
HJ
H
5
. 16
J
4
5
@
? H ?J J?
H? ?J
4
J
5
.
HJ
H5
4
5
"4?
H?
?5
.
H *J
?J
?
5
4
5
.
H,J
H?
?5
+ ? 4 4J
H*J4
? H5
E ? J
?
?
5
E ? J
?
O
P 5
"4J
OP
J
! ? H?5
A ? O6666PJ
4
5
Prog
Prog
Prog
Prog
Prog
6 >+ >+* >+,
#
A
H !
O PJ
J
?
H !
5
+
5
@ ?!
H5"
H
5
@;9 *
+ !; 4!
J
!
5Q
5
.;9+
H ,J
H5
.
HJ
H54
O&P5
.
H*J
G
H5
.
H,J
G
H5
.
HJ 5
H,J
5
Prog
6
Prog
6
+>1
Prog
7
Prog
5
+>D
+>0
>+ >+* >+, 4
=
>
?
O
?G4!
HP
HJ
?
5.
J
H
5
+4!
J
?
?
?G4! H?5
?
5
.;9
H ,J
H5
.
HJ
H5 C
5
A
?5
.
H *J
?J
?
5
4
5
.
H,J
H?
?5
+ J
H
5. O.3P4
5
Prog
Prog
Prog
Current in L1-L2 L2-L1 L2-L3 L3-L2 L3-L1 L1-L3
L1 k-l 240° 60° 0° 180° 120° 300°
l-k 60° 240° 180° 0° 300° 120°
L2 k-l 120° 300° 240° 60° 0° 180°
l-k 300° 120° 60° 240° 180° 0°
L3 k-l 0° 180° 120° 300° 240° 60°
l-k 180° 0° 300° 120° 60° 240°
>+ >+* >+,
1
. O.3P
4!
J4
?4!5
-O878P J
?4! ;
5-O879P J
?4!
;
2
@5
&
E
?
3 J O.3P
HJ
HH H
HH H5
#;
!?
J
6X5
+
H
4 6X
,08X5
E O.3P ?
3 J
*
H
?
H5
-O879P
5
-O878P
*5
E 4!
J
H
H
J
O)P
5
2
9+
J879
Prog
.;9+
? ;
2*5K4
O
P
5 A
3 HJ ;2*2,5
2
9 +
;
A ;
Q O
P
(#D5
.
HJ
H5 4
5
.
H *J
?5
4
5.
H,J
H?
?5
.
HJ
5
4
5
.
H,J??
5
Prog
Current in L3-N N-L3 L1-N N-L1 L2-N N-L2
L1 k-l 240° 60° 0° 180° 120° 300°
l-k 60° 240° 180° 0° 300° 120°
L2 k-l 120° 300° 240° 60° 0° 180°
l-k 300° 120° 60° 240° 180° 0°
L3 k-l 0° 180° 120° 300° 240° 60°
l-k 180° 0° 300° 120° 60° 240°
;
A
2
*9+
J878
Current in L1-L2 L2-L1 L2-L3 L3-L2 L3-L1 L1-L3
L1 k-l 240° 60° 0° 180° 120° 300°
l-k 60° 240° 180° 0° 300° 120°
L2 k-l 120° 300° 240° 60° 0° 180°
l-k 300° 120° 60° 240° 180° 0°
L3 k-l 0° 180° 120° 300° 240° 60°
l-k 180° 0° 300° 120° 60° 240°
;
A ;
>+ >+* >+,
O.3P
?
4 5
. ?
?
J
? H5.
?
5
+
J
H
?5
5
+!
G
?
HJ
H *
;
HH
HH
?5
Prog
Prog
Prog
J
J *
>+ >+* >+,
'
1
,
-
E %7B0
H
J
'.&<.2&(
O?P 5-
4
O.3P
H5
.
. 4
HJ
H 6
*15 .
4
HJ
H6
*005
. H
O
P 5
.;9.
H,J
H5
.
HJ
H5
Q ; 5
H*J
?J
?
5
4
5
.
H,J
H?
?5
*
H
H J
O.3P
4 5
01
E 06);;
J
W
#
. O.3P
;
?
H
9
64%$F' (
. 4".-6' (
.
4
HJ
J
. 4
HR
*5
.;9"
H,J
H5
.
H *J
H5
.
HJ
H5
Q ;
>. 4".5
4
5
.
H,J
??4*5
*
H
H J
O.3P
4 5
>+ >+* >+,
#
"
4%$F
5
.
. 4".-6
HJ
J
';5J.2&(H
? HO.3P5
.;9"
H,J
H5
.
H*J
H5
.
HJ
H5
Q ;
7>05*
45
4
5
.
H ,J
H'6JJ*J,47(5
*
H
H J
O.3P
4 5
%
*=
" 4!
%$F &%&
%
"
9851J85*J,B57J0D51J05*
4
" 4
9B
. 94
44
9*
% ;
% )% J
6,
. % J
61
. % J
1
"
45 94'655*00(
] 9*4 ',*D1B55V,*D1B(
9 74 '*7D7B,17B55 V*7D7B,17B(
L
4
45
1
#$@
O.3P R J ?
.%S#LF".-6
'"@C
8*70J ,(5 .%S#LF ;
O.3P3
;
?9
. 9.3
967L7)C^
K" 9 .%S#67L85K"
K" 4!
5E
;!5.
O.3P
O P
K" 4!
5
H
'.2&J
(JK"
?.2&H5
0 9.6 kbps
1 19.2 kbps
2 38.4 kbps
3 57.6 kbps
4 115.2 kbps
" 4%$F
>+ >+* >+,
%
<=\ # 55 +
666
A22 66* - F
V6U 0U
%
667 - V>
J>
&'?( 661 V>J>
66B L6 + '>A5J 6>5(
L +*
L* +*
55 55
L +*
L *
66 L6 . ?
L .
?
L* . 5
L, . 5
L7 @
L0
L1 -3
4
LD .
!
E
J+ 6* 4
+
E
J+* 61 4
'6557*66666666(
555
E
J+* 601 4
E
J+ 616 4
L
E
J+* 617 4
'6557*66666666(
555
E
J+* 67 4
J55 *666 = L6 + '>A5J 6>5(
L +*
L* +*
55 55
L +*
L * 2
L , $
L 7 "
L 0 @G
53
J 6B 14J6550666
,53
J 6 14J6550666
555
853
J *1 14J6550666
53
JF *B 6J- 14J5 6J
,53
JF ,6 6J- 14J5 6J
555
853
JF 71 6J- 14J5 6J
$ 5
7B 14
A 5
.
06 14
\>
J=>
01
A
?
4
;5
>+ >+* >+,
1
.C[ .[ # 55 +
6
A22 * - F
V6U 0U
%
7 - V>
J>
&'?( 1 V>J>
B L6 + '>A5J 6>5(
L +*
L* +*
55 55
L +*
L *
6 L6 . ?
L .
?
L* . 5
L, . 5
L7 @
L0
L1 -3
4
LD .
!
J55 6 L6 + '>A5J 6>5(
L +*
L* +*
55 55
L +*
L * 2
L , $
L 7 "
L 0 @G
01
A
?
;5
A
V
kW
k VAr
cap
Qc
A
1
A
2
A
12
cos?
1 2
?1
Hz
kW
V
k VAr
1
k VAr
2
Hz
cos?
1 2
?1
k VAr
ind
k VAr
12
Error
cos?
ind
?1
A
%
V
%
n
2
Hz
k VAr
ind
n
1
k VA
n
12
A
) >+ >+* >+,
%
"
"
#(
"!
$
'?(
$
'?(
%
'?(
.
"
)
A ;2*2, "
)
J
J
.
J
%
J
%
%
J
J5
5
5
5
5
5
5
*5
5
*5
5
*5
5
*5
5
*5
5
*5
5
$
$
J
$
J
-
O.3P ! -
!J
+
cos?
ind
?2
A
%
A
%
cos?
V
%
V
%
k VAr
cap
k VA
h
1
h
12
h
2
3. 5%
A
%
cos?
ind
?2
V
%
A
%
cap
cos?
V
%
A
%
cos?
V
%
1. 110%
>+ >+* >+, 3
#(
!
"!
%
'?*( "
)
J
53
'
( ,53
555555
)
J
53
'
( ,53
555555
.
J
%
J5J
5
5
J4
*5
5
J4
*5
5
J4
"
53
J
,53
J
55555
53
J
,53
J
55555
k
k VAr
Prog
cos?
ind
?1
cos?
ind
?2
1:1...
learn
6 >+ >+* >+,
(
#
%
'?(
%
'?*(
5
!
.
+
"
V
Prog
V
%
Error
Prog
V
Prog
k VAr
2
Prog
k VAr
3
Prog
V
%
Error
Prog
A
%
Error
Prog
Error
Prog
W
Error
Prog
A
%
Error
Prog
3
Prog
2
Prog
k VAr
1
Prog
Prog
s
1
Prog
Error
Prog
Prog
s
Prog
Error
Prog
Prog
Hz
Prog
>+ >+* >+, 4
(
#5"#
"!
#
;
C
A 5
)
E
5J ?
J*5
5
J,5
5
5J
?
5J
5
5J
5
5J
!
5J3
5J
5J
Prog Prog
Prog
Prog
Prog
6
Prog
Prog
Prog
VAr
h
Prog
VAr
s
Prog
Prog
Prog
Prog
Prog
s
Prog
Prog
>+ >+* >+,
#5"#
!
"!
&'?(
%
- J
!4
J
!4
"
F5 ?54! H
.
!
.
?
- J
!4
- J
J
J*
J
!4
J;
.
.
"
>+ >+* >+,
& 1
Parametras '
"
%
'?( 65B65555665565B65 6581
%
'?*( 65B65555665565B65 6586
5
558888 6
! J## ##
5
6558888
6
6558 999
+
55*
#
655, 6>4
5
655*66
16
%
;
655*66
76
.
65J65*J650J56J656J0656);( 56);
C
J## ##
J5*5
5
6558888
6
6550U 6U
A 5
'
( 5585888
*'
( J6J66J6J*66J*,6J766
)
6556 6
. ? <J## ##
.
? <*J## ##
.
<,J## ##
.
<7J## ##
@
5
<0J## ##
<1J## ##
)
( 6>4 5
-
! 4 65588X& 00X&
!4 6558BX& 06X&
.;
655*66
166
&>'?(J&>
&>
6558888 6666>4
+ 55* 1
F5 ?54! H
.
! 6X55,08X 666X
.
? N5NNN
J NNNN @5
J * NNNN @5
@
. 655*1 66
.
655 6
"
4%$F 6>851J >85*J *>,B57J ,>0D51J 7>05* 6'>851
4(
. 4".-6
504
5
(E 06);;
J
W
*(. !
D6X&J
5
>+ >+* >+,
*A
9
"
9
5D66E '86[3(
!
?
-?
9
$ 9*
"4
! 96X&55V00X&,(
! 9*6X&55V16X&
5
5'
(9C@006B**9880
]5' ;
(9C@0066588D
9C@1666,5887V*605881
9 C&66 886V 88*
94
"4
9655*666!
"
90U
80U4
.
9.10C&0*8
Q 9.*6C&0*8
)
$
@
9
*J0556
+
$ ?
5 9**66-&
%
E? 9
5*06-&
E 9
5666[
" 96J*0);
3 9Y,6N61
C
9YDN61
'
>*66-J'?(>6J7(
$;
E? 9055,6-"&
9
506
" 96);
%
?F 955
G
F; 9V6UJ 0U
9*556
@ 9
5D-
-
? 97
-
$ ?
5 9**66-&
.
3
970);5510);
970);55*66);
@ 9
6J*-
-55 55<0'<( 90'(
455 96
"
90J, '
(
.
9B6'*
(
9,6'06(<
9
G
9Z0
%
A 9V6J0U;
9V6J0U;
&'?( 9VJ6U
(*(
K 9VJ6U;
" 9 V 6J0U
*(
.
3
4
6?5
(K
J
?
Y65*'?(4 6JB0
J665 *($ !;
Racionalus elektros energijos naudojimas reikalauja ir ekonominio generavimo, perdavimo ir paskirstymo su minimaliais nuostoliais. Tai reikia, kad reikia apriboti visus veiksnius, kurie elektros energijos tiekimo tinkluose gali sukelti nuostolius. Vienas i tokiu veiksniu yra reaktyvioji galia. Pramonines apkrovos ir vieojo maitinimo tinkluose daugiausia yra aktyvi galia induktyvaus pobudio. Kompensuojant elektros tinkle atsiradusia reaktyviaja galia bei filtruojant nepageidaujamas harmonikas utikrinama auktesne elektros energijos kokybe. Tokiu budu siekiama ivengti neleistino itampos kritimo ir galios nuostoliu del kabeliu varos. Reikalinga galia duoda kondensatoriai, kurie prijungti lygiagreciai prie pagrindinio elektros tiekimo tinklo kuo arciau indukcines apkrovos. Statiniai kondensatoriniai kompensavimo irenginiai sumaina reaktyviosios galios komponente, kuria perduoda tinkle. Jei tinklo bukle keiciasi, butinas reaktyviosios galios harmonikas galima butu suderinti palaipsniui prijungiant arba atjungiant viena galios kondensatoriu (automatinis reaktyviosios galios kompensavimas), tokiu budu kompensuojama reaktyvioji galia
Raktiniai odiai: reaktyvioji galia, papildomos paslaugos, elektros rinka.
1. Ivadas
Elektros energetikos sistemos normaliam funkcionavimui reikalinga reaktyvioji galia. Be jos
neapsieinama perduodant aktyviaja galia, valdant itampa ir reimus. Reaktyviosios galios ir itampos
valdymo paslauga turi atitikti tokius sistemos reikalavimus [1]: tenkinti kasdiene sistemos ir
vartotoju reaktyviosios energijos paklausa, utikrinti reikiama itampos lygi sistemoje, utikrinti
reaktyviosios galios rezerva ir rezervo greiti, optimizuoti sistemos technologines sanaudas.
Atskyrus gamintojus, perdavimo ir skirstomojo tinklu operatorius, atsiranda butinybe kurti
specialius reikalavimus imonems, kurios usiima pagalbinemis paslaugomis, butinomis normaliam
perdavimo tinklo darbui. Taciau visi ie pertvarkymai kartu ikelia butinybe vertinti ir padengti iu
paslaugu tiekeju patirtus katus, kurie ne visada yra itraukiami i elektros tarifus. Todel norint, kad
ios paslaugos butu lengvai suvokiamos sistemos operatoriams, atsiranda dvi alternatyvos. Pirma
turetu buti sukurtos grietos technines salygos, kuriomis i sektoriaus nariu reikalaujama tiekti
papildomas paslaugas. Antra reikia sukurti tokia komercine veikla, kuria butu skatinami tiekejai ir
vartotojai tam tikrais imokejimais, kurie butu padengiami perdavimo sistemos naudotoju. Antroji
alternatyva, vis daugiau isigali liberaliose Vakaru Europos aliu elektros sistemose ir pamau
istumia ar sumaina privalomos paslaugos itaka.
2. Reaktyviosios galios paslaugu rinkos organizavimas elektros rinkose
Reaktyviosios galios rinkos organizavimo modeliai ir ikainojimo principai yra aktualus
energetikos sistemose, kuriose energijos gamyba buvo atskirta nuo sistemos valdymo, kaip
Naujosios Zelandijos, Anglijos ir Velso bei penkiu JAV valstiju nepriklausomu sistemos operatoriu
Kalifornijos, Naujosios Anglijos, Niujorko, PJM (Pensilvanijos, Dersio, Merilendo ir dar keletas
kitu valstiju sistemu) ir Teksaso (ERCOT), sistemos [2].
Daugelyje elektros rinku yra nustatytos taisykles, kuriose nurodomi minimalus galios
koeficiento reikalavimai, kuriuos generatoriai privalo tenkinti kaip prisijungimo ar dalyvavimo
rinkoje salyga (1 lentele).
1 lentele. Generatoriu privalomu galios koeficientu intervalai
Elektros sistema Generuojama Absorbuojama
Naujoji Zelandija 0,87
Anglija ir Velsas 0,85 0,95
JAV- Kalifornija 0,90 0,95
JAV- PJM 0,90 0,95
JAV- Teksasas 0,95 0,95
Reorganizuotose elektros rinkose reaktyviosios galios katai kartais padengiami atsivelgiant i
reaktyviosios galios altiniu ilaidas, o kartais pagal i anksto nustatytas administracines
proceduras. Ilgalaikiai katai kartais padengiami atskirai nuo trumpalaikiu. Daugeliu atveju
reaktyviosios galios katai padengiami iskaiciuojant juos i aktyviosios energijos kaina, taciau yra
naudojami ir kiti budai, kaip ikainojimas pagal i anksto pareikalaujama arba vartojama reaktyviaja
galia, pagal reaktyviosios energijos suvartojima.
Naujosios Zelandijos perdavimo kompanija Transpower kiekvienais metais periuri itampos
valdymo mokescius vartotojams. Daugeliui vartotoju reaktyviosios galios arba itampos valdymo
mokestis yra iskaiciuojamas i aktyviosios energijos kaina. Kadangi didiausi itampos valdymo
katai susidaro iaurineje iaures salos dalyje, todel ten ir reaktyviosios galios mokestis yra
didiausias. Skirstymo kompanijos sistemos operatoriui moka tris itampos valdymo mokescius:
maksimalios pareikalaujamos galios, vartojamos reaktyviosios galios ir likutini mokesti.
Maksimalios pareikalaujamos reaktyviosios galios mokestis remiasi i anksto skirstymo kompanijos
pareikalaujama maksimalia reaktyviaja galia. Pajamos i io mokescio yra lygios maksimalios
pareikalaujamos reaktyviosios galios ir tarifo sandaugai. Vartojamos reaktyviosios galios mokestis
yra bauda u viryta maksimalia pareikalaujama galia. Skirstymo kompanijos vartojama reaktyvioji
galia yra apskaiciuojama kaip menesio eiu didiausiu reaktyviosios galios piku vidurkis, bet ne
daugiau kaip du pikai per viena diena, iskaitant tik viena reaktyviosios galios pika per viena pikini
perioda (darbo dienomis nuo 7 iki 21 valandos). Likutinis mokestis taikomas visiems likusiems
vartotojams ir kuris yra iskaiciuojamas i aktyviosios energijos kaina, ir juo padengiami visi likusieji
itampos valdymo katai.
JAV Kalifornijoje taikomi du itampos valdymo arba reaktyviosios galios mokesciai. Abu kinta
priklausomai nuo geografines zonos. Kiekvienai geografinei zonai trumpojo laikotarpio itampos
valdymo tarifas kiekviename 10 minuciu prekybos intervale lygus alternatyviuju katu tame
intervale ir toje zonoje sumai padalintai i visos pareikalautos aktyviosios energijos (MWh)
(iskaitant eksporta) tame intervale ir toje zonoje. Mokestis, kuri sumoka vartotojas, yra lygus to
laikotarpio ir zonos tarifo bei vartotojo suvartotos aktyviosios energijos per ta laiko intervala
sandaugai. Kiekvienai geografinei zonai ilgojo laikotarpio itampos valdymo tarifas kiekviena
menesi yra lygus suminems ilaidoms, kurias sistemos operatorius sumoka patikimuma
utikrinantiems generatoriams per ta menesi toje zonoje, padalintoms i visos pareikalautos
aktyviosios energijos (MWh) (iskaitant eksporta) per ta menesi ir toje zonoje. Mokestis, kuri
sumoka vartotojas, yra lygus to menesio ir zonos tarifo bei vartotojo suvartotos aktyviosios
energijos per ta menesi sandaugai.
JAV Naujojoje Anglijoje kiekvienos valandos reaktyviosios galios katai yra padalinami tarp
vartotoju pagal ta valanda esama kiekvieno vartotojo apkrova ir i anksto suplanuota
pareikalaujama aktyviaja galia. I mokesti ieina tos valandos reaktyviosios galios katai,
alternatyvieji katai ir reaktyviosios energijos katai.
JAV Niujorke itampos valdymo mokestis yra pastovus visus metus ir kiekvienais metais
atnaujinamas. Jis lygus prognozuojamoms metinems ilaidoms generatoriams, kurie tiekia
reaktyviosios galios ir itampos valdymo paslauga, padalintoms i prognozuojamo metinio
aktyviosios energijos poreikio (iskaitant eksporta). Bet kuriam vartotojui mokestis yra lygus
reaktyviosios energijos tarifo ir aktyviosios energijos suvartojimo sandaugai. 2002 metais itampos
valdymo mokestis sieke 0,34 JAV dolerius u megavatvalande. Tarifui nustatyti buvo suskaiciuota,
kad reaktyviosios galios katai yra 61 milijonas JAV doleriu, o prognozuojama apkrova 162500
tukst. MWh. Taip pat buvo ivertinta, kad 2001 metais buvo surinkta 6,5 milijonu JAV doleriu per
daug u itampos valdyma.
JAV PJM generatoriu tiekiamos reaktyviosios galios ir itampos valdymo katai yra paskirstomi
tarp perdavimo tinklo vartotoju pagal maksimalaus aktyviosios galios poreikio santyki su sistemos
maksimalia pareikalaujama galia. Reaktyviosios galios tarifas ieina i aktyviosios galios tarifa.
Tarifas yra diferencijuojamas pagal zonas. Vidutinis reaktyviosios galios tarifas yra 105 JAV
doleriai u megavata per menesi arba 0,303 JAV doleriai u megavatvalande.
Apibendrinant galima pasakyti, kad:
1. Reaktyviosios galios ir energijos ikainojimas usienio valstybese yra gana ivairus.
2. Nera vieningo tarptautinio sutarimo kaip teisingai reiketu nustatyti mokesti u reaktyviaja
galia.
3. Reaktyviosios galios kaina nulemia daug kintamu dydiu, todel katus atspindinti
reaktyviosios galios ikainojimo metodika yra labai komplikuota.
4. Nera katus atspindincios reaktyviosios galios ikainojimo metodikos igyvendinimo
pavyzdiu net ir valstybese labiausiai paengusiose elektros rinkos prasme.
5. Nustatyta, kad reaktyviosios galios katai siekia viena procenta visu elektros energijos
katu.
Reaktyviosios galios ir energijos paslaugu savikaina susidaro i:
- kapitaliniu katu;
- veiklos katu (eksploatacijos, prieiuros, gyvavimo trukmes);
- alternatyviuju katu.
3. Reaktyviosios galios kaip papildomos paslaugos kainos nustatymo mechanizmai
Reaktyviosios galios pajegumu prieinamumas yra svarbus veiksnys utikrinant sistemos
gyvybinguma. Galimi sistemos ir vartotoju nuostoliai del elektros energijos nutraukimo yra daug
didesni nei reaktyviosios galios paslaugos katai. Del to turetu buti sukurtas reaktyviosios galios
ikainavimo mechanizmas, sumainantis sistemos gyvybingumo paeidimo rizika. Reaktyviosios
galios paslauga gali buti realizuojama pagal rinkos desnius arba nustacius privalomus reikalavimus
visiems generatoriams. Reaktyviosios galios paslaugos verte labai priklauso nuo atstumo ir altinio
vietos sistemoje, nes tai itakoja technologines sanaudas ir reaktyviosios galios transportavimo
galimybes.
Susitarimai del reaktyviosios galios paslaugos gali buti igyvendinami tokiais budais [1]:
- nera mokescio;
- tarifai;
- dviales sutartys;
- tenderiu rinka.
Dinamine reaktyviosios galios rinka ne visada gali buti realizuojama del ios paslaugos
lokalines prigimties. Todel reaktyviosios galios paslaugos tenderiu rinka galetu buti
ekonomikiausias rinkos organizavimo budas. Tam, be abejo, reikia nuodugnaus pasiruoimo.
Suminiai gyvavimo trukmes katai turetu buti minimizuoti, o susitarimu periodai vidutines trukmes.
Reaktyviosios galios ir energijos paslaugu kompensavimo mechanizmai turetu buti tokie, kad
skatintu vartotojus ir generatorius ilaikyti reikiamus reimus ir gyvybinguma sistemoje. Vartotojas,
sistemos operatorius ar perdavimo tinklo savininkas turetu pateikti funkcinius reikalavimus del
reaktyviosios galios paslaugos. Tai galetu buti tokie reikalavimai:
- zona arba sritis, kurioje reikalinga i paslauga;
- reaktyviosios galios kiekis ir pobudis (induktyvioji ar talpine);
- prieinamumas arba parengtis;
- itampos lygis ir jos reguliavimo greitis;
- prognozuojamas reaktyviosios energijos profilis.
Viena i galimybiu reaktyviosios galios ir energijos tiekejams butu siulyti stabilia arba
svyruojancia kaina treju metu ir ilgesniu laikotarpiu kontraktuose. Kontrakto salygos turetu buti
vienodos visiems tiekejams. Tam gali buti naudojami svorio koeficientai, atsivelgiant i tiekejo
vieta ir kitas aplinkybes.
Toks mechanizmas del lokalines reaktyviosios galios prigimties utikrintu reaktyviosios galios
valdymo monopolija tam tikroje zonoje, o tai butu kliutis naujiems dalyviams patekti i rinka.
Reaktyviosios galios rinka gali buti apibudinama kaip monopsonija, nes rinkoje yra tik vienas
supirkejas, paprastai sistemos operatorius, kuris turi utikrinti optimalu reaktyviosios galios
balansa.
Konkurencinis generatoriu tiekiamos reaktyviosios galios ir energijos paslaugu kainos
nustatymas galetu buti atskirtas nuo kitu io tipo paslaugu, kaip reaktyviosios galios ir energijos
ikainavimas tarp perdavimo ir skirstomojo tinklo ar vartotojo ir generatoriaus.
4. Reaktyviosios galios kaip papildomos paslaugos rinkos modelio sukurimas
Norint atskirti generatoriu tiekiamos reaktyviosios galios paslauga kaip papildoma paslauga
elektros rinkoje, reiketu atsivelgti i tokius aspektus [2]:
Minimalus generatoriu tiekiamos reaktyviosios galios pajegumo reikalavimai. Viena i salygu
dalyvaujant reaktyviosios galios rinkoje i sistema ijungtiems generatoriams yra minimalus
tiekiamos reaktyviosios galios pajegumo reikalavimai. Daniausiai pasitaikantis reikalavimas
usienio elektros sistemose yra toks, kad generatoriai turi sugebeti generuoti ir absorbuoti
reaktyviaja galia tarp 0,9 generuojamos ir 0,95 absorbuojamos galios koeficiento reikmiu. Taip pat
reikalaujama tureti automatinius itampos reguliatorius ir energetikos sistemos stabilizatorius.
Parengties reikalavimai. Dalyvaujantys reaktyviosios galios rinkoje generatoriai turetu planuoti
savo remonto tvarkaracius taip, kad jie butu ijungti i sistema ir galetu tiekti reaktyviaja galia
kritiniu elektros sistemai metu. Taip pat turetu buti keliami gan aukti reikalavimai ir generatoriu
reaktyviosios galios tiekiamo patikimumui.
Baudos u neveikima. Jei generatoriai negali ivykdyti savo isipareigojimu arba vykdyti sistemos
operatoriaus instrukciju, turetu buti taikomos sankcijos arba baudos. Sistemos operatorius turetu
nustatyti testavimo procedura ir patikrinti ar generatorius tenkina minimalius generatoriu tiekiamos
reaktyviosios galios ir parengties reikalavimus.
Kompensacija u investicijas i reaktyviosios galios irenginius. Jeigu sistemos operatorius
papraytu generatoriu padaryti papildomas investicijas, kurios praplestu generatoriaus reaktyviosios
galios pajegumo ribas ir virytu minimalius reikalavimus, sistemos operatorius turetu kompensuoti
papildomas investicijas. Kompensacija sistemos operatoriui suteiktu teise valdyti generatoriaus
reaktyviaja galia, mokant u tai papildoma kompensacija u kintamasias sanaudas tiekiant
reaktyviaja galia.
Kompensacija u kintamasias sanaudas tiekiant reaktyviaja galia. Sistemos operatorius turetu
kompensuoti generatoriams u susidariusias kintamasias sanaudas tiekiant reaktyviaja galia, jeigu
sistemos operatorius pareikalauja didesnio pajegumo negu numatyta minimaliuose generatoriu
tiekiamo reaktyviosios galios pajegumo reikalavimuose. Kintamosioms sanaudoms priskiriami
aktyviosios galios sanaudos, sukeltos reaktyviosios galios gamybos, generatoriuje ir itampa
auktinanciajame transformatoriuje bei alternatyviosios sanaudos, susijusios su pajamu netekimu
del reaktyviosios galios tiekimo sumainus aktyviosios energijos gamyba ar reguliavimo ar rezervo
paslaugu tiekima.
Sistemos operatoriaus altiniai. Sistemos operatorius turi tureti teise paleisti ir valdyti savo
reaktyviosios galios altinius, jeigu kitu rinkos dalyviu reaktyviosios galios altiniai negali
patenkinti sistemos poreikio arba yra maiau efektyvus ir brangesni. Taip pat eksploatuodamas savo
reaktyviosios galios altinius sistemos operatorius gali sumainti kurio nors vieno altinio
monopolini dominavima rinkoje.
Mokestis u tiesiogini reaktyviosios galios vartojima. Prisijunges prie sistemos vartotojas, kuris
vartoja arba generuoja reaktyviaja galia, turetu u tai moketi. Mokescio dydis ir salygos gali buti
labai ivairios. Visu pirma gali skirtis galios koeficiento ribos, nuo kada tenka moketi u vartojama
ar generuojama reaktyviaja galia. Mokestis gali buti neimamas, jeigu vartotojo galios koeficientas
yra tam tikrose ribose, pvz. tarp 0,9 generuojamos ir 0,90 absorbuojamos galios koeficiento
reikmiu. Kitas variantas yra, kai mokestis skaiciuojamas u bet koki nukrypima nuo galios
koeficiento lygio 1,00. Bet kuriuo atveju vartotojas turetu moketi mokesti, paremta maksimalios
pareikalaujamos reaktyviosios galios ir suvartotos ar prigeneruotos reaktyviosios energijos
kombinacija. Mokescio struktura turetu skatinti vartotojus efektyviai valdyti reaktyviaja galia ir
instaliuoti savus valdomus reaktyviosios galios altinius.
Specialus itampos valdymo mokesciai. Kai elektros sistemos dalyvio energijos vartojimo ar
generavimo pobudis ir charakteristikos sukelia gan ymias itampos valdymo sanaudas, butu
tikslinga tokiems dalyviams taikyti papildoma itampos valdymo mokesti. Salygos itampos valdymo
mokesciui gali buti susije su greitai kintanciu dideliu kiekiu aktyviosios energijos vartojimu ar
generavimu ir su nutolusiais vartotojais, kurie neturi specialaus reaktyviosios galios valdymo.
Papildomi mokesciai. Visoms kitoms reaktyviosios galios ir itampos valdymo sanaudoms,
kurios neatgaunamos per nustatytu mokesciu mechanizma, sistemos operatorius galetu ivesti
papildoma mokesti, kuris butu siejamas su reaktyviosios galios poreikiu aktyviosios energijos
transportavimui elektros tinklais. is mokestis galetu buti itraukiamas i energijos perdavimo
mokesti ir susietas su perduotu aktyviosios energijos kiekiu ar pareikalaujama galia.
5. Reaktyviosios galios kaina perdavimo ir skirstomuju tinklu riboje
Reaktyviosios galios kainai perdavimo ir skirstomuju tinklu riboje nustatyti buvo tirti Lietuvos
elektriniu energetiniu bloku galiu generavimo reimai, apskaiciuoti reaktyviosios galios generavimo
nuostoliai bei nustatyta momentiniai reaktyviosios energijos kintamieji katai [3]. Skaiciavimo
rezultatu analize rodo, kad reaktyviosios galios generavimo sukeltu nuostoliu kainos kintamoji
dedamoji IAE gali kisti nuo plius 0,04 ct/kvarh iki minus 0,005 ct/kvarh., Vilniaus elektrineje nuo
plius 0,06 ct/kvarh iki minus 0,0008 ct/kvar, Lietuvos elektrineje nuo plius 0,035 ct/kvarh iki
minus 0,005 ct/kvarh, Kauno elektrineje nuo plius 0,07 ct/kvarh iki minus 0,035 ct/kvarh, Kauno
HE nuo plius 0,006 ct/kvarh iki minus 0,002 ct/kvarh ir Kruonio HAE nuo plius 0,02 ct/kvarh
iki minus 0,003 ct/kvarh.
Kruonio HAE siurblio pareikalaujama aktyvioji galia visada buna maksimali (220 MW), o
reaktyvioji galia iuo atveju gali keistis nuo 70 Mvar induktyviosios iki 16 Mvar talpiosios galios.
Atlikti skaiciavimai rodo, kad siurblio reime pagamintos reaktyviosios energijos kainos kintamoji
dedamoji gali svyruoti nuo plius 0,02 ct/kvarh iki minus 0,003 ct/kvarh..
Hidroagregatui dirbant sinchroninio kompensatoriaus reimu ispaudus vandeni, pagamintos
reaktyviosios galios valandine (energijos) kainos dedamoji gali siekti 1,0 ct/kvarh, o suvartotos
1,5 ct/kvarh, kai sincroninis kompensatorius dirbo dvi valandas. Hidroagregatui dirbant
sinchroninio kompensatoriaus reimu nudrenavus vandeni, pagamintos galios valandine kaina
kainos dedamoji gali siekti 0,6 ct/kvarh, o suvartotos 0,9 ct/kvarh, kai darbas tesesi tik dvi
valandas. Taciau nudrenavus vandeni hidroagregatas negali tiekti aktyviosios galios rezervo
paslaugos ir del to patiria taip vadinamus alternatyviuosius katus, kuriuos reiketu ivertinti atskirai.
Reaktyviosios galios perdavimo kaina, ivertinus reaktyviosios galios perdavimo sukeliamas
aktyviosios galios technologines sanaudas yra lygi:
P
perd
tech
Q c
Q
P
c · ? =
; (1)
cia ?Ptech aktyviosios galios technologiniu sanaudu padidejimas del reaktyviosios galios
perdavimo, MW; Qperd perduodamos reaktyviosios galios pokytis, Mvar; cP perdavimo tinklo
elektros energijos kaina (cP=11,99 ct/kWh).
Skaiciavimo rezultatai pateikti 2 lenteleje:
2 lentele. Vienos kilovarvalandes perdavimo kaina skirtingais reimais
Reimas Qapkr, Mvar ?Ptech, MW cQ, ct/kvarh
iemos maksimumo reimas 556,6 1,52 0,036
iemos minimumo reimas 264,5 0,88 0,040
Vasaros minimumo reimas 261,2 1,84 0,085
Skaiciavimo rezultatu analize rodo, kad maksimali reaktyviosios galios perdavimo kaina gali
siekti iki 0,085 ct/kvarh, o minimali iki 0,036 ct/kvarh.
Ivertinus reaktyviosios galios gamybos ir perdavimo katus, maksimali reaktyviosios energijos
kaina perdavimo ir skirstomojo tinklu riboje gali buti iki 0,155 ct/kvarh, kai reaktyviaja galia
gamina elektriniu generatoriai. Reaktyviaja galia absorbuojant Kruonio hidroagregatui sinchroninio
kompensatoriaus reimu, nudrenavus vandeni, maksimali reaktyviosios energijos kaina perdavimo
ir skirstomojo tinklo riboje gali siekti iki 0,985 ct/kvarh, o ispaudus vandeni gali siekti iki 1,585
ct/kvarh, jeigu agregatas dirbo dvi valandas.
Minimali reaktyviosios energijos kaina perdavimo ir skirstomojo tinklu riboje gali buti lygi tik
reaktyviosios galios perdavimo kainai, ir priimant, kad elektriniu generatoriams absorbuoti
reaktyviaja galia nieko nekainuoja ir net pelninga. Todel minimali reaktyviosios energijos kaina gali
buti nuo 0,036 iki 0,085 ct/kvarh, kai reaktyviaja galia absorbuoja elektriniu generatoriai. Jeigu
reaktyviaja galia gamina Kruonio HAE sinchroniniai kompensatoriai, tuomet reaktyviosios
energijos kaina perdavimo ir skirstomuju tinklu riboje gali siekti 0,685 ct/kvarh nudrenavus vandeni
arba 1,085 ct/kvarh ispaudus vandeni.
6. Ivados
1. Pateikta reaktyviosios galios kaip papildomos paslaugos rinkos organizavimo apvalga usienio
valstybese.
2. Aprayti galimi reaktyviosios galios kaip papildomos paslaugos kainos nustatymo mechanizmai
ir pasiulyti pagrindiniai reaktyviosios galios rinkos organizavimo modelio principai.
3. Apskaiciuota reaktyviosios galios kaina perdavimo ir skirstomuju tinklu riboje Lietuvos
elektros sistemoje.
Literaturos saraas
1. Exchange of services between large electricity generating plants and high voltage electric
power systems. Joint Working Group 39/11. CIGRE, April 1999.
2. Alvarado F., Borissov B., Kirsch L.D. Reactive power as an identifiable ancillary service.
Prepared for Transmission Administrator of Alberta, Ltd., March 2003.
3. Deksnys R. Elektriniu reaktyviosios energijos kaina, Energetika,Nr.3, 2000, psl.70 77.
Deksnys R., Staniulis R., ablinskas A., Zailskas D., Vagela E. Reactive power valuation and pricing between
transmission and distribution network.
The survey of reactive power control and its market organization in the foreign electric power systems presented in this
article together with basic mechanisms of reactive power pricing. Short description of reactive power market
organization model is given also. The price of reactive power on the border of transmission and distribution networks
has been calculated using Lithuanian power system.
Keywords: reactive power, ancillary services, electric power market.
xn--aidimai-cxb, zaidimai, zh-cn žaidimai
4go.lt GAMES Welcome to 4go.lt, home to all the best games !4go.lt has Free Flash Games, Choose an Online Game and Play NOW.